„(Socialinių reikalų ir darbo – BNS) komitete buvo priimtas geras sprendimas, sutarta dėl visų pakeitimų. Pakeitimai bus priimti, man atrodo, normalu duoti pusmetį darbdaviams kaip pasiruošimo laikotarpį“, – žurnalistams pirmadienį sakė I. Ruginienė.
„Jeigu galime sutarti, kad tas pusmetis bus pereinamasis laikotarpis, kuomet kiekvienas darbdavys galės pasiruošti, nematau tam bėdų“, – pabrėžė ji.
Dabar numatoma, kad Darbo kodekso ir kitų įstatymų pataisos, kuriomis įgyvendinama ES Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva, įsigalios birželio 7 dieną, kitaip gali būti taikomos baudos.
Anot ministrės pirmininkės, verslui nauji reikalavimai kainuos, jiems reikės pasirengti: „Tai reikalaus papildomų investicijų ir pastangų. Mūsų siekis, kad kuo sklandžiau direktyva veiktų kasdieniame darbe.“
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė sako, kad priėmus pakeitimus gali sumažėti samdomų darbuotojų.
„Yra tokia rizika, kad priėmus skaidrumo direktyvą sumažės darbo santykiai – sumažės darbuotojų, dirbančių pagal darbo santykius. Darbdavys sieks visomis priemonėmis išvengti darbuotojo įdarbinimo pagal darbo sutartį ir siūlys kitokius alternatyvius variantus, nes jam nereikės sukti galvos dėl skaidrumo direktyvos nuostatų teisingo taikymo“, – žurnalistams pirmadienį sakė D. Čibirienė.
„Jeigu direktyva bus priimta, įmonė gali bankrutuoti dėl klaidingo skaidrumo direktyvos taikymo. Kadangi visi darbuotojai įgyja teisę reikalauti atlyginimo skirtumo, kurio jis negavo, (...) nuo pat direktyvos įgyvendinimo, kad ir po penkių metų“, – pridūrė ji.
Asociacijos vadovė pabrėžė, kad ir valstybės institucijos nėra pasiruošusios pokyčiams.
„Sodra“ net nėra pasirengusi tos direktyvos įgyvendinimui ir tai reiškia, kad duomenis visi turėtų suvedinėti rankomis, nes tiesiog net nepradėtas viešasis pirkimas dėl programinio sprendimo. Tai būtų padaryta grubiuoju būdu – rankiniu būdu reikėtų suvedinėti tūkstančius duomenų“, – kalbėjo D. Čibirienė.
Ji pabrėžė, kad direktyva turi būti įgyvendinta birželio 7 dieną, tačiau įstatymų ir Darbo kodekso pokyčiai dar nepriimti, todėl valdžios institucijos ir verslas neturės laiko pasiruošti. Be to, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) vėlavo pradėti diskusijas.
„Aš manau, kad čia SADM tiesiog užvėlino – reikėjo iš karto, kai pasirodė direktyva, pradėti dirbti ir diskutuoti, o ne metai iki jos įgyvendinimo. Diskusijos prasidėjo praeitais metais vasarą“, – sakė D. Čibirienė.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovė Elena Leontjeva teigė, kad direktyvos įgyvendinimas sukurs didžiulę administracinę naštą verslui.
„Europos Sąjungos skaidrumo direktyva, kuri oficialiai yra skirta moterų ir vyrų atlyginimų išlyginimui užtikrinti, sukuria didžiulę administracinę naštą. Tai yra pradžia kišimosi į motyvacinius mechanizmus, kurie veikia įvairiose įmonėse ir įstaigose. O tie motyvaciniai mechanizmai yra pagrindinis mūsų arkliukas, kalbant apie tai, kaip mums padidinti našumą“, – pirmadienį žurnalistams sakė E. Leontjeva.
Anot jos, direktyva per daug reguliuoja įmonių atlyginimų politiką.
„Įmonės naudoja įvairiausius motyvacinius metodus ir yra skirtumai tarp žmonių, kurių pareigybės vadinasi vienodai, bet kurie sukuria skirtingą vertę pačių įvairiausių būdais. Kažką gali tiesiogiai išmatuoti, kažkas yra sunkiai išmatuojama. Tie metodai dabar yra ypatingai gilinami ir atliekama daugybė mokslinių darbų, nes visi supranta, kad nuo žmogaus motyvacijos ir priklauso galutinis našumas, įmonės išlikimas arba ne. Tai čia kištis į šitą sritį, kuri yra jautriausia“, – aiškino instituto vadovė.
Pakeitimais visi darbdaviai privalėtų teikti duomenis „Sodrai“ ir viešinti vidutinį atlyginimą pagal lytį bei panašių pareigybių algų atotrūkį. Be to, siūloma įpareigoti darbdavius „Sodrai“ teikti išsamius duomenis apie atlyginimus ir darbo laiką, o „Sodra“ apskaičiuotų jų vidutinį darbo užmokestį pagal lytį vienodų pareigybių grupėje, fiksuotų algų atotrūkį, medianas ir kitus rodiklius.
Tuo metu fiksavus bent 5 proc. atotrūkį tarp tokį pat ar vienodos vertės darbą atliekančių vyrų ir moterų darbdaviams nepateikus objektyvių šio skirtumo priežasčių, jie privalėtų atlikti bendrą atlygio vertinimą ir ištaisyti skirtumus bendradarbiaujant su darbuotojų atstovais.
Praėjusią savaitę Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas pasiūlė iki 2027 metų pradžios atidėti siūlomų įstatymų pakeitimų įsigaliojimą.
Pakeitimais siūloma įpareigoti darbdavius „Sodrai“ teikti išsamius duomenis apie atlyginimus ir darbo laiką, o „Sodra“ apskaičiuotų jų vidutinį darbo užmokestį pagal lytį vienodų pareigybių grupėje, fiksuotų algų atotrūkį, medianas ir kitus rodiklius.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė Seimo komiteto posėdyje praėjusią savaitę tikino, kad nauja tvarka iš verslo pareikalaus didelių žmogiškųjų išteklių – pasak jos, susitikime su „Sodra“ paaiškėjo, kad įmonės ranka turės pildyti labai daug informacijos.
„Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Evaldas Mikutis aiškino, kad ir „Sodra“ nebus pajėgi pasiruošti duomenų tvarkymui jau birželio pradžioje.
Darbo kodekso ir įstatymų pakeitimai bus toliau svarstomi komitete šią savaitę.
Pagal siūlomą reguliavimą, fiksavus bent 5 proc. atotrūkį tarp tokį pat ar vienodos vertės darbą atliekančių vyrų ir moterų darbdaviams nepateikus objektyvių šio skirtumo priežasčių, jie privalėtų atlikti bendrą atlygio vertinimą ir ištaisyti skirtumus bendradarbiaujant su darbuotojų atstovais.
Verslas taip pat privalėtų darbuotojus informuoti apie jų teisę sužinoti atlyginimų tarp tos pačios pareigybės vyrų ir moterų skirtumą.
Be to, įdarbinant būtų draudžiama klausti kandidato apie jo buvusį ar esamą atlyginimą.
Už informacijos neteikimą siūloma 460–700 eurų bauda už pirmą pažeidimą ir 700–1400 eurų – už pakartotinį, o už atlygio nustatymo pažeidimus – atitinkamai 500–1450 ir 1450–3000 eurų.
Naujausi komentarai