„Taip, naftos kainos, kaip jūs puikiai matote, didėja. (...) Naftos kainų didėjimas, kol šitas konfliktas tęsiasi, yra labai tikėtinas“, – antradienį po Valstybės gynybos tarybos surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo šalies vadovas.
Pasak jo, gerokai aukštesnės naftos kainos lems ir degalų kainų augimą.
„Tai yra šalutinis šitos krizės aspektas, kuris, deja, pripažinkime, Rusijai yra naudingas. Valstybė, kuri gyvena ne iš savo aukštųjų technologijų eksporto, o tiesiog iš savo gamtos išteklių eksporto, yra suinteresuota, kad tiek naftos, tiek dujų kainos pasaulinėje rinkoje būtų kaip galima aukštesnės“, – sakė prezidentas.
„Todėl tikrai siūlyčiau su šypsena vertinti mėginimą Rusijos arba jos satelitų prisidėti prie naftos pasiūlos didinimo tam, kad tos kainos sumažėtų arba (rinka – BNS) stabilizuotųsi“, – pridūrė jis.
Prezidentas pabrėžė, kad naftos kainos labiausiai auga dėl įtampos Hormūzo sąsiauryje.
„Šiame sąsiauryje Iranas nenori, kad vyktų laivyba ir pirmiausia judėtų tanklaiviai ir net, jeigu būtų tam tikros galimybės, kad vienas ar kitas tanklaivis galėtų kirsti Hormuzo sąsiaurį, niekas nenori prisiimti tokios didelės rizikos, kadangi draudimo bendrovės nėra pasirengusios kompensuoti galimą nuostolį, jeigu toks tanklaivis būtų atakuotas ir būtų sunaikintas. Rizika yra pernelyg didelė, net jeigu jisai judėtų kartu su karine palyda“, – kalbėjo G. Nausėda.
Kaip rašė BNS, „West Texas Intermediate“ naftos barelis antradienį pabrango 2 proc. iki 72,65 JAV dolerio už barelį. „Brent“ rūšies naftos kaina padidėjo 2,5 proc. iki 79,67 JAV dolerio už barelį.
Hormūzo sąsiauris yra ypač svarbus pasaulio energetikos rinkoms, nes per jį gabenama apie 20 proc. visos pasaulio jūra gabenamos naftos.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas antradienį teigė, kad valstybė parengs pagalbos priemones verslui, kuris dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose gali patirti nuostolių.
Anot jo, pagalbos būtų tiek, kiek reikia, kad būtų išlaikytas pramonės konkurencingumas, įmonės turėtų apyvartinių lėšų.
Naujausi komentarai