Pasak jo, galėtų būti svarstomas socialiai teisingesnis vadinamojo saugumo įnašo modelis, pavyzdžiui, labiau apmokestinant daugiau turto turinčius gyventojus.

„Dar trūksta modeliui atsižvelgimo į būstą, į prieigą prie būsto. Šiuo metu būsto įperkamumas yra sudėtingas, žmonės, kurie turi paskolas, draudėsi papildomai, jiems papildomai dar kirstų per kišenę. Žmonės, kurie gyvena kaimiškose vietovėse, turi medinius namus, ten dėl kitų sąlygų aktualu draustis: dėl žaibo, gamtos stichijų“, – antradienį Žinių radijui sakė V. Augustinavičius.

„Pagrindiniam būstui šis draudimo mokestis neturėtų būti taikomas. O kitiems, ne pirmos būtinybės dalykams, jis galėtų būti svarstomas“, – pabrėžė jis.

Finansų ministerija siūlo dalį draudimo sutarčių apmokestinti 10 proc., šio įnašo pajamas skiriant krašto apsaugai finansuoti.

Pasak V. Augustinavičiaus, daugiau tokio mokesčio turėtų mokėti gyventojai, turintys daugiau turto.

„Jei šis mokesčio modelis būtų labiau orientuotas į tai, kad daugiau mokėtų tie, (...) kurie turi daugiau turto ir ką saugoti bei galėtų daugiau mokėti, o tie, kurie turi mažiau saugotino turto, galėtų mažiau mokėti ar išvis nemokėti, tai būtų socialiai teisingiau“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Jo teigimu, draudimo mokestis, kaip ir siūlo ministerija, neturėtų būti mokamas už civilinį vairuotojų draudimą.

Finansų ministerija liepos pabaigoje pateikė viešam svarstymui Saugumo įnašo įstatymo projektą, numatantį dalį draudimo sutarčių apmokestinti 10 proc., įnašą mokant nuo 2025 metų liepos. Surinktos lėšos patektų į Valstybės gynybos fondą ir atitektų gynybos reikalams. Gavus išvadas, projektą svarstys Vyriausybė, o jai pritarus galutinai spręstų Seimas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tuomet teigė besitikinti, kad projektas Vyriausybėje bus apsvarstytas ir Seimui pateiktas rudenį.

Draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis yra sakęs, kad toks įnašas apmokestintų atsakingus, turtą besidraudžiančius žmones, gali atbaidyti nuo draudimosi.