Taip jis kalbėjo energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui sausį pareiškus, jog Lietuva Latvijai ir Estijai siūlys statyti naują elektrinę, kad būtų užtikrinta lanksti elektros gamyba bei energetinis saugumas.

„Tai variantai turbūt yra svarstytini, bet taip pat neužmirškime, kad yra opcija ir mažųjų branduolinių reaktorių vystymo, kuri gal nėra tokia greita kaip efektyvi dujinė generacija, nes tą technologiją dar reikia tinkamai išanalizuoti ir tada priimti sprendimus“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Ramūnas Dilba.

„Vertintinos įvairios opcijos, reikia skaičiuoti, reikia žiūrėti, koks poveikis yra kainoms, vartotojams ir ar tikrai mums papildomai reikia tokios generacijos“, – pridūrė jis.

Ž. Vaičiūnas teigia, kad bendra Baltijos šalių elektrinė galėtų atsirasti iki 2030 metų. Ministras nedetalizavo, kokioje vietoje ir pagal kokią technologiją galėtų būti vystomas projektas.

Naujos Vyriausybės programoje numatyta pradėti diskusiją su kitomis Baltijos šalimis dėl galimo bendro pajėgumų aukciono investuotojams į modernias ir manevringas elektrines, kurios gamintų elektrą, kai ilgesnį laiką nėra nei vėjo, nei saulės.

Trims Baltijos šalims anksčiau nepavyko susitarti dėl bendro suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos, jos ginčijosi, iš kur turėtų būti tiesiamas jūrinis elektros kabelis į Švediją, be to, šalys ilgai nesutarė dėl bendros dujų rinkos. Ginčai lydi ir bendrą europinės vėžės geležinkelio projektą „Rail Baltica“.