„Tikrai kelia nerimą vienas rodiklis – nedarbo rodiklis. Šiuo metu nedarbas Lietuvoje siekia maždaug 10 proc., ir tai yra maždaug pusantro karto didesnis rodiklis negu vidutiniškai Europos Sąjungos šalyse. Prieš pandemiją pagal nedarbo lygį mes atrodėme žymiai geriau ir buvome geresni negu vidutiniškai ES šalyse“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė S. Krėpšta.

Jo teigimu, nerimą kelia jaunimo nedarbo lygis, kuris siekia beveik 20 proc., taip pat ir tam tikri vyresnio amžiaus asmenys, anot S. Krėpštos, yra smarkiai paveikti pandemijos, ypač tie, kurie dirbo viešbučių, sveikatingumo sektoriuose.

Pasak S. Krėpštos, ketvirtadienį su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene susitiksiantis šalies vadovas Gitanas Nausėda sieks aptarti šią situaciją ir galimybes taikyti įvairias priemones padėčiai keisti.

„Su ministre prezidentas būtent ir sieks aptarti situaciją ir galimybes taikyti įvairias priemones – tiek įstatymines, tiek neįstatymines, kurios galėtų pakeisti šią situaciją, kurią mes šiuo metu turime postpandeminiu periodu. Žvelgiant į šiuos metus, nedarbo lygio mažinimas bus labai svarbus prioritetas, nes tai tiesiogiai susiję ir su pajamų nelygybe, ir apskritai su socialine šalies būkle, nes darbo neturėjimas turbūt yra viena didžiausių rizikų po sveikatos problemų, kuri kyla žmonėms šiuo postpandeminiu laikotarpiu“, – pridūrė S. Krėpšta.