„Didėjo šio biudžeto deficitas, jis šiuo metu siekia 7 proc. Aišku, didėjanti skola turi būti valdoma ir ilgainiui per kelerius metus turi būti grįžta prie subalansuotų finansų, tačiau toks biudžeto deficitas šiame kontekste, su kuriuo susiduria valstybė, yra pateisinamas, nes skolintos lėšos naudojamos žmonų pajamoms, darbo vietoms apsaugoti, kad kitais metais ekonomika galėtų greičiau atsistoti ant kojų ir galėtume ilgainiui mažinti skolą iki subalansuoto dydžio“, – spaudos konferencijoje sakė S. Krėpšta.

Tiesa, jis teigė, kad turi būti suformuotas valstybės skolos mažinimo planas, kad atlaikius krizę būtų galima kaupti rezervus.

S. Krėpšta taip pat teigė, kad patikslintame biudžete didėja išlaidos socialinei apsaugai, ir tai yra pozityvu.

„Pandemijos įkarštyje turime spręsti ir ilgalaikes socialines problemas. Finansavimas šia prasme padidėjo, ir tai yra pozityvus dalykas. Kitaip tariant, pirmasis prioritetas, (...) yra investicijos į žmogų, o ne į infrastruktūrą ir tai, prezidento nuomone, teisingas požiūris šiame pandemijos fone“, – teigė prezidento patarėjas.

Atsižvelgusi į Seimo komitetų, komisijų, narių ir institucijų gautus pasiūlymus, Vyriausybė kitų metų biudžeto projekte asignavimus siūlo padidinti 1,137 mlrd. eurų.

Patobulintame projekte, kuriam Vyriausybė pritarė trečiadienį, išlaidos, įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro 15,825 mlrd. eurų, pajamos – 11,252 mlrd. eurų.

Išlaidos pajamas viršija 4,573 mlrd. eurų. Iš viso valstybės biudžeto pajamos, palyginti su ankstesniu valstybės biudžeto projekto variantu, mažėja 132,8 mln. eurų.

Didžiausią papildomų lėšų dalį – 933,5 mln. eurų – numatoma skirti COVID-19 pandemijos padariniams suvaldyti.

Minimalaus atlyginimo dydis

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta sako, kad premjerės Ingridos Šimonytės pozicija nekeisti jau suderėto kitų metų minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydžio yra subalansuota.

„Šis MMA dydis yra indeksuotas, auga 6-7 proc. ir jis buvo aptartas Trišalėje taryboje, kurioje dalyvauja ir darbdaviai, ir Vyriausybės, ir profsąjungų atstovai. Toks numatytas augimas yra subalansuotas, mūsų nuomone, kadangi jis siejasi ir nėra per daug atitolęs nuo vidutinio darbo užmokesčio, kuris yra prognozuojamas kitąmet“, – žurnalistams teigė S. Krėpšta.

„Augant darbo užmokesčiui, svarbu, kad MMA neaugtų lėčiau, nes tada susidurtume su didėjančia pajamų nelygybe, o prezidentas turi aiškią kryptį, kad pajamų nelygybė turi mažėti“, – pridūrė jis.

Ministrė pirmininkė I. Šimonytė trečiadienį teigė, kad numatytas MMA dydis augs tiek, kiek buvo numatyta ankstesniame biudžeto projekte.

„MMA sprendimas biudžeto projekte yra nekeičiamas. Toks, koks priimtas, jis tiesiog bus įgyvendintas. Nėra jokių pokyčių ta tema“, – po Vyriausybės posėdžio trečiadienį teigė premjerė.

Trišalės tarybos nariai antradienį apsikeitė nuomonėmis dėl kitų metų minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) kėlimo: darbdavių atstovai teigė, kad šis klausimas turėtų būti atidėtas kitiems metams, tuo metu profsąjungų ir Vyriausybės atstovai pasisakė už tai, kad reikia laikytis anksčiau priimtų sprendimų.

Vyriausybė spalį nutarė MMA nuo kitų metų didinti iki 642 eurų, tačiau paliko galimybę gruodį šį sprendimą persvarstyti.

Buvęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad anksčiau nustatytas 642 eurų MMA dydis kitiems metams turėtų būti paliktas.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė Eltai teigė, kad nustatytas naujasis MMA dydis nėra adekvatus šiuo metu verslininkų gaunamoms pajamoms.

Tuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas yra sakęs, kad nuo MMA didinimo kol kas reikėtų susilaikyti.

Profsąjungos anksčiau teigė, kad MMA turi būti keliama iki 663 eurų, ir ragino sprendimą priimti greičiau.

MMA nuo šių metų šalyje padidėjo iki 607 eurų „popieriuje“, iki 437 eurų „į rankas“.

Darbo paieškos išmokos pratęsimas

Vyriausybei trečiadienį pritarus pratęsti darbo paieškos išmokų mokėjimą, prezidento vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta sako, kad svarbu užtikrinti šalies gyventojų pajamas ir galimybes, tačiau pabrėžia, kad išlaidos, susijusios su COVID-19 pandemija, turėtų būti laikinos.

„Tai (darbo paieškos išmoka – ELTA) yra vienas iš instrumentų, kuris užtikrina pagalbą asmenims, kurie yra netekę darbo. Ir svarbu, kad žvelgiant į kitus metus, visos tos išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su COVID-19 pandemija, turėtų tam tikro laikinumo sąlygą. Kitais metais 7 proc. biudžeto deficitas yra pateisinamas, tačiau, žvelgiant į dar kitus metus ar dar keletą metų į priekį, labai svarbu tų vienkartinių išlaidų, kurios yra susietos su COVID-19, vėliau atsisakyti ir grįžti prie labiau subalansuotų finansų“, – trečiadienį teigė jis.

S. Krėpšta pabrėžė, jog svarbu šalyje palaikyti vartojimą tam, kad nenukentėtų ekonomika.

„Tad COVID-19 kontekste, kai tikrai matome dėl koronaviruso valdžios sprendimais uždaromus verslus, svarbu taikyti priemones, kurios užtikrintų žmonių pajamas ir jų galimybes, užtikrintų tam tikrą vartojimo lygį, taip pat, kad dėl mažėjančio vartojimo nenukentėtų ekonomika“, –  sakė jis.

Vyriausybė trečiadienį apsisprendė pratęsti darbo paieškos išmokos mokėjimą, nustatydama, kad darbo paieškos išmoka nutraukiama, kai po paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo arba bent vieno iš jų paskelbimo termino suėjimo praėjo vienas mėnuo.

Taip pat atsisakyta nuostatos, kad darbo paieškos išmoka gali būti skiriama asmenims, turintiems teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką.