Pernai bendra naujai išduotų „Swedbank“ būsto paskolų vertė išaugo beveik 23 procentais. Banko suteiktų būsto paskolų suma viršijo 352 mln. eurų, kai 2015 m. ši suma siekė 287 mln. eurų. Pasak „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovės Jūratės Gumuliauskienės, būsto paskolų portfelio augimas atspindi gyventojų pasitikėjimą savo finansinėmis galimybėmis prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus.

Daugėja keičiančiųjų būstą

Komentuodama „Swedbank“ suteiktų būsto paskolų portfelio duomenis J. Gumuliauskienė atkreipia dėmesį, kad padaugėjo gyventojų, kurie lėšas skolinasi, kad turimą, dažniausiai pirmąjį būstą galėtų pasikeisti į naują būstą. 

„Būsto paskolų rinkoje pernai metais ėmė ryškėti nauja klientų grupė. Tai būstą jau turintys gyventojai, kurie dėl pasikeitusių poreikių būsto kokybei ar plotui ryžtasi jį keisti. Paprastai toks pirmasis būstas su būsto paskola buvo įsigytas prieš 10-15 metų. Manome, kad ši tendencija bus pastebima ir šiemet, nes poreikį keisti būstą įvardina nemažai Lietuvos gyventojų. „Swedbank“ inicijuota gyventojų apklausa rodo, kad nuosavu būstu jaučiasi nepatenkintas kas ketvirtas šalies gyventojas“, – sako J. Gumuliauskienė.

Pasak ekspertės, lėšų trūkumas daugelio gyventojų yra įvardijamas kaip pagrindinis veiksnys, sulaikantis nuo būsto keitimo. Tačiau net ir tiems, kurie tebemoka paskolą už dabartinį savo būstą, galima rasti alternatyvų. Pavyzdžiui, šeimai gali būti suteikta galimybė su būsto paskola įsigyti naują erdvesnį butą, o senąjį per protingą laikotarpį parduoti. Jau persikrausčius į naujus namus už gautas lėšas būtų padengtas senosios paskolos likutis ir naujojo būsto pradinio įnašo dalis.

Augo vidutinė paskolos suma

Dažniausiai Lietuvos gyventojai būsto paskolą pernai ėmė norėdami įsigyti butą (62 proc.), penktadalis arba 20 proc. ketino pirkti namą, 5 proc. būsto paskolos paskirtimi nurodė nuosavo namo statybą.

Lyginant su 2015 m., pernai gyventojai skolinosi daugiau ir ilgesniam laikotarpiui. Jei 2015 m. „Swedbank“ privatūs klientai būstui skolinosi vidutiniškai 48,7 tūkst. eurų, tai per metus ši suma ūgtelėjo 12 proc., ir 2016 m. vidutinė būsto paskolos vertė siekė 54,4 tūkst. eurų. Pernai vidutinis skolinimosi laikotarpis pailgėjo vieneriais metais – būsto paskolų sutartis Lietuvos gyventojai pasirašė vidutiniškai 22 metams. 

Paskolos reikalai – nuotoliniu būdu

Pasak J. Gumuliauskienės, dar viena ryškėjanti tendencija – tardamiesi su banko konsultantu dėl naujos paskolos suteikimo klientai renkasi nebevykti į banko padalinį. Pernai tokiu nuotoliniu būdu naujos būsto paskolos reikalus tvarkėsi 6 proc. „Swedbank“ būsto paskolos gavėjų.

„Stebime augantį klientų poreikį konsultaciją būsto paskolos suteikimo klausimais gauti telefonu, o paraišką būsto paskolai užpildyti interneto banke. Tuomet į banko padalinį pakanka atvykti tik vieną kartą – pasirašyti būsto paskolos sutarties. Turintys būsto paskolas taip pat gali taupyti laiką ir patys savarankiškai interneto banke pasikeisti mokėjimo dieną, mokėjimų sąskaitą, anksčiau laiko grąžinti dalį arba visą paskolos sumą. Savarankiškai taip pat galima užsakyti paskolos termino ar užstato pakeitimą bei keisti kitas sutarties sąlygas“, – komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė.