I. Genytė-Pikčienė pažymi, kad emigrantų perlaidos į Lietuvą yra reikšmingos: „Pastaruosius keletą metų kasmet sulaukiame daugiau kaip milijardo eurų į šalį šia forma, o tai sudaro apie 3 proc. viso šalyje sukuriamo BVP. Kad lengviau būtų suprasti šių lėšų mastą, [galiu pasakyti, kad] jos yra lygintinos su per 2016 metus įsisavinta ES struktūrinių fondų parama, o pagal perlaidų santykio su BVP rodiklį Lietuva rikiuojasi ES šalių viršūnėje. Tad, nors ir išgyvename didžiausią emigraciją ES, emigrantai mūsų šalies nepamiršta ir rūpinasi čia likusiais savo artimaisiais.

Žiūrint į istorinę perlaidų eilutę, daugiausia pinigų sulaukta 2013–2014 m. – atitinkamai 1,37 mlrd. ir 1,47 mlrd. Eurų. Pernai šis rodiklis siekė 1,1 mlrd., o per šių metų du ketvirčius – 0,55 mlrd. eurų, tad ir metinis rezultatas neturėtų būti prastesnis nei pernai. Emigrantų perlaidos Lietuvos ekonomikai reikšmingos, nes šie pinigai išleidžiami Lietuvoje prekėms ir paslaugoms pirkti, be to, jie atlieka socialinę funkciją, nes dažnai prisideda prie senjorų, neretu atveju gyvenančių regionuose, finansinės gerovės. Taip pat neretai emigrantų lėšos naudojamos nekilnojamajam turtui įsigyti investiciniais tikslais arba ketinant ateityje grįžti į tėvynę.“

Prognozuoja perlaidų mažėjimą

„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė pastebi, kad nuo 2015-ųjų emigrantų perlaidos mažėjo tiek nominalia išraiška, tiek kalbant apie  santykį su BVP. Panaši tendencija, pasak jos, numatoma ir artimiausius metus.

„Priežasčių, kodėl pastaruoju laikotarpiu emigrantų perlaidos mažėja, yra bent keletas. Visų pirma, jos mažėja, nes ekonominė situacija Lietuvoje gerėja, auga darbo užmokestis, tad paramos poreikis iš išvykusių giminaičių menksta. Kita galima priežastis – emigrantai greičiausiai vis dažniau išvyksta su šeimomis, tad neretai neturi šalyje likusių artimųjų, kuriems reikėtų paramos.

Prie sumenkusių perlaidų prisidėjo ir smukusi Britanijos svaro sterlingų vertė euro atžvilgiu, ypač po Jungtinės Karalystės sprendimo pasitraukti iš ES. Apie penktadalį visų asmeninių perlaidų į Lietuvą sudaro perlaidos iš Britanijos“, – teigia L. Galdikienė.

Pasak ekonomistės, tebesitęsiant Lietuvos ekonomikos ir atlyginimų, socialinių išmokų augimui, o eurui brangstant pagrindinių valiutų atžvilgiu, mažai tikėtina, jog perlaidų į Lietuvą mažėjimo tendencija 2018–2019 metais pasikeis.

Tiesa, kaip pastebi I. Genytė-Pikčienė, nepaisant „Brexit“, Lietuvos emigracijos statistika rodo emigracijos suintensyvėjimą – pernai emigracijos į Jungtinę Karalystę mastai buvo didžiausi per pastaruosius penketą metų; preliminarūs šių metų rodikliai rodo, kad jie bus dar didesni, o tai gali reikšti perlaidų iš Britanijos augimą.

„Brexit“ tik pagreitina dvejojančiųjų apsisprendimą ir šiuo metu tvyranti nežinomybė dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES tikrai lietuvių negąsdina. Kalbant apie perlaidas į Lietuvą, jų apimtys dėl šių tendencijų didės“, – mano I. Genytė-Pikčienė.

Emigrantai atranda naujas platformas perlaidoms

Perlaidų paslaugos neteikiančio SEB banko atstovė žiniasklaidai Jovita Bazevičiūtė pastebi, kad nuolat auga tiek gautų tarptautinių lėšų pervedimų skaičius, tiek bendra jų suma.

„Pavyzdžiui, šių metų pirmą pusmetį SEB banko klientų gautų tarptautinių mokėjimų eurais skaičius išaugo 27 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Daugiausia tarptautinių mokėjimų klientai įprastai vykdo gruodžio mėnesį – didžiųjų metų švenčių laikotarpiu“, – kalba J. Bazevičiūtė.

Internetinės pinigų pervedimo platformos „TransferGo“ Baltijos regiono komunikacijos vadovė Aurelija Petrauskytė-Latakė teigia, kad šie metai jų kompanijai buvo rekordiniai.

Į Lietuvą didžiausi perlaidų srautai atkeliauja iš tų šalių, kuriose mūsų emigrantų diasporos didžiausios.

„Matome itin spartų klientų ir perlaidų skaičiaus augimą. Klientų skaičius išaugo du kartus, šiuo metu siekia 350 tūkst. vartotojų.

Žmonės renkasi greitus ir lanksčius sprendimus, to tikisi ir iš pinigų perlaidų. Tad itin didelę įtaką klientų skaičiaus augimui turėjo mūsų nauja paslauga, leidžianti atlikti pinigų perlaidas iš tokių šalių kaip Jungtinė Karalystė ar Norvegija per 30 minučių. Tai rodo ir mobiliosios aplikacijos populiarumas“, – sako pašnekovė.

Pinigų srautai lėtėja po švenčių

Pasak I. Genytės-Pikčienės, analizuojant Lietuvos banko renkamus ketvirtinius perlaidų duomenis, matomas sezoniškumas – didžiausi perlaidų šoktelėjimai vyksta paskutinįjį ketvirtį, kiek daugiau lėšų sulaukiame ir trečiąjį ketvirtį, o mažiausiai pinigų paprastai šalį pasiekia pirmąjį ketvirtį.

„Natūralu, finansinė paspirtis ypač reikalinga artėjant svarbiausioms metų šventėms ar prasidėjus mokslo metams. Į Lietuvą didžiausi perlaidų srautai atkeliauja iš tų šalių, kuriose mūsų emigrantų diasporos didžiausios. Tai Šiaurės šalys, Jungtinė Karalystė, Šveicarija, Airija.

Perlaidų sumos iš Lietuvos taip pat yra nemenkos. Pernai metų duomenimis, perlaidų suma iš Lietuvos sudarė 426 mln. eurų, šiemet per pirmus du ketvirčius – 198 mln. eurų, t.y. 7 proc. mažiau nei pernai. Vis dėlto, palyginti su perlaidų įplaukomis, mūsų perlaidos į užsienį yra 2,6 karto mažesnės“, – skaičiuoja ekonomistė.

A. Petrauskytė-Latakė pažymi, kad šiemet šventiniu laikotarpiu, kaip ir kasmet, matomas pinigų perlaidų skaičiaus augimas, itin daug pavedimų vyksta šeimos nariams, tad pavedimo paskirtyje matoma daugybė žodžio „mamai“ variacijų.

LRT.lt primena, kad šiemet tarpbankiniai (tarp skirtingų bankų ar kredito unijų) pinigų pervedimai nevyks gruodžio 23–26 dienomis. Priartėjus Naujiesiems, norint pinigus pervesti iš vieno banko į kito banko sąskaitą tą pačią darbo dieną, dar iki šventinio savaitgalio, pervedimą reikės atlikti ne vėliau nei gruodžio 29 dienos 16 val., kitu atveju pinigai į sąskaitą bus įskaityti tik sausio 2 dieną.