Šių metų pirmojo pusmečio vartojimo kredito rinkos duomenys atskleidžia, kad ir toliau sparčiai auga pradelstų mokėjimų skaičius ir suma, daugėja atvejų, kai skola perduodama išieškoti tretiesiems asmenims (teismui ir ikiteisminiu būdu). Kai kurie greitųjų kreditų davėjų klientai, nepajėgiantys grąžinti skolų, rizikuoja ir savo turtu – dideliu tempu auga turto areštų skaičius.

„Naujausi statistiniai duomenys ir patikrinimų metu surinkta informacija rodo nemažėjančias problemas vartojimo kredito rinkoje. Pagrindinė jų – atmestinas mokumo vertinimas, lemiantis ūmų klientų prasiskolinimą. Akivaizdu, kad dabartinis reguliavimas įstatymu yra nepakankamas, kad būtų išvengta įsiskolinimų augimo, sugadintų kredito istorijų, turto areštų ir skaudžių socialinių pasekmių, – sako Ingrida Šimonytė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja. – Lietuvos bankas šiuo metu priverstas veikti post factum, tikrindamas skundus ir bausdamas už pažeidimus, už kurių slypi jau susikaupusios bėdos, nors kur kas daugiau teigiamo poveikio būtų galima tikėtis iš jų prevencijos, o jai sustiprinti būtini Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai“. 

Pirmojo šių metų pusmečio tendencijos rodo, kad sparčiai daugėja teikiamų didesnių nei 290 Eur kreditų. Jų, palyginti su tokiu pačiu laikotarpiu pernai, suteikta 67 proc. daugiau (suteiktų kreditų skaičius – 154 tūkst.), o suma šoktelėjo 48 proc. ir pasiekė 100 mln. Eur. Augantis skolinimas didesnėmis sumomis lėmė ir spartesnį klientų įsiskolinimų augimą. Daugiau kaip 60 dienų iš eilės pradelstų mokėti kreditų skaičius padidėjo daugiau kaip 11 proc. ir pasiekė 174 tūkst. Daugiau nei du mėnesius buvo vėluojama grąžinti kas trečią vartojimo kreditą. Trečdalis vėluojančių grąžinti paskolą yra asmenys iki 25 metų amžiaus.

Tikrąjį įsiskolinimo mastą maskuoja pratęstų kreditų statistika: kas ketvirtas galiojantis kreditas pratęstas bent vieną kartą, iš jų net 40 proc. pratęsta penkis ir daugiau kartų.

Kartu su klientų įsiskolinimais daugėja ir vartojimo kredito sutarčių, pagal kurias suteiktų kreditų skola perduodama išieškoti tretiesiems asmenims. 2015 m. birželio 30 d. išieškoti perduota 136,4 tūkst. vartojimo kredito sutarčių: išieškoti teismo būdu jų perduota 61,3 tūkst. (net 46 % daugiau, palyginti su tokiu pačiu laikotarpiu pernai), o ikiteisminiu būdu – 75,1 tūkst. (11 % daugiau nei pernai).

Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, itin sparčiai daugėja ir vartojimo kredito davėjų inicijuojamų klientų turto areštų. 2013 m. pradžioje tokių areštų buvo 629, o šiemet (2015 m. liepos 1 d. duomenimis) – jau 7 849, taigi daugiau net 12 kartų. Vien per pirmąjį šių metų pusmetį turto areštų skaičius padidėjo 36 proc.

„Kad ir kaip būtų bandoma atsakomybę dėl neatsakingo elgesio permesti klientams, kredito davėjų pateikti duomenys rodo, jog 5 proc. klientų, kurie paraiškose patys nurodė neturintys pajamų arba kad jos nestabilios, vis tiek gavo kreditą. „Sodros“ duomenimis, tokių klientų – net 21 proc.“, – sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, Lietuvos bankas dar 2013 m. yra pateikęs siūlymus, kaip siekiant atsakingo skolinimo tobulinti Vartojimo kredito įstatymą.

Siūloma įtvirtinti vartojimo kredito davėjo pareigą privalomai surinkti pajamas ir įsipareigojimus pagrindžiančius dokumentus, kad kredito davėjas negalėtų pasikliauti vien tik vartotojo pateikta, jokiais dokumentais nepagrįsta informacija. Šiuo metu kredito davėjai bando vengti privalomojo tikrinimo ir teigia, kad tai daro „prireikus“, kaip nurodo įstatymas, tačiau įsiskolinimų statistika ir duomenų palyginimas su „Sodros“ duomenimis akivaizdžiai liudija bandymą vien formaliai atitikti įstatymo raidę, bet ne dvasią.

Be to, už neatsakingai įvertintą kliento galimybę grąžinti kreditą turėtų „sumokėti“ ne paskolos gavėjas, kaip yra dabar, o jos davėjas, t. y. jei kreditą teikianti įmonė netinkamai įvertino kliento mokumą, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartotojas neturėtų paskolą suteikusiai įmonei mokėti ne tik netesybų ir mokesčių, bet ir sutartyje nustatytų palūkanų.

Taip pat siūloma mažinti bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, riboti asmenų galimybę vartojimo kredito sutartį sudaryti neapgalvotai, įpareigoti vartojimo kredito davėjus tikrinti visą iš klientų gautą informaciją, numatyti papildomus reklamos reikalavimus, proporcingas baudas už įstatymo pažeidimus.

Lietuvos banko teikti siūlymai yra įtraukti į Seimo sudarytos darbo grupės parengtus Vartojimo kredito įstatymo pakeitimus, kurių projektas įregistruotas šių metų birželį. Lietuvos bankas tikisi, kad šios pataisos bus svarstomos Seimo rudens sesijoje.

Nuo 2012 m. perėmęs vartojimo kredito rinkos priežiūrą, Lietuvos bankas išnagrinėjo 48 Vartojimo kredito įstatymo pažeidimų atvejus pagal gautus skundus arba savo iniciatyva ir iš jų net 40 atvejų (87 %) buvo skirtos poveikio priemonės. Dešimčiai vartojimo kredito davėjų buvo skirtos baudos, jų suma viršija 85 tūkst. Eur. Kai kurios įmonės sprendimus yra apskundusios teismui, todėl priežiūros institucija apie šių įmonių įstatymo nuostatų pažeidimus viešai skelbs tik pasibaigus teismo procesui.

Prezentaciją apie vartojimo kredito rinkos
2015 m. I pusmečio tendencijas galite rasti čia,
naujausią (2015 m. II ketvirčio) statistiką – čia.

L. Valickas: smulkiųjų kreditų įmonės suinteresuotos skolinti atsakingai

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (LSVKA) pritaria, kad reikia tobulinti vartojimo kreditų reglamentavimą, tačiau ribojimai turi būti pagrįsti išsamia analize, statistika. Svarbu rasti balansą tarp verslo, vartotojų ir valstybės interesų.

„Lietuvos bankas įžvelgė akivaizdžią tendenciją, kad ženkliai išaugo didelių vartojimo kreditų skaičius, kuris kelia nerimą ir mūsų asociacijai. Statistika rodo, kad įmonių, teikiančių mažus iki 290 eurų kreditus, rinkos dalis sumažėjo nuo 11 iki 7 proc.

Lietuvos bankas neatskleidė šios tendencijos priežasčių, bet galima pastebėti, kad kreditai didėja dėl taikomų bendrosios vartojimo kredito kainos metinės normos (BVKKMN) apribojimų ir vadinamosios „40 proc. taisyklės“ gyventojams, nes vartotojams lengviau gauti didesnį kreditą ilgesniam laikotarpiui. Tokio kredito procentinės palūkanos visuomet bus mažesnės, tačiau gyventojas sumokės didesnę galutinę kainą. Tai akivaizdžiausia dabartinio reguliavimo spraga, tačiau reguliuotojai vėl lipa ant to paties grėblio“, – tikina LSVKA prezidentas Liutauras Valickas.

Anot jo, svarbu atskirti, kai gyventojas skolinasi tūkstantines sumas naujausio modelio televizoriui įsigyti, ir kai prašo 100 eurų kredito laikinoms finansinėms bėdoms išspręsti.

L. Valickas  pastebi, kad Europos Komisijos (EK) direktyva dėl vartojimo kredito sutarčių įgyvendinimo, kurioje įtvirtintos pagrindinės vartojimo kreditų reguliavimo nuostatos, reglamentuoja kreditus nuo 200 eurų. Mažesni kreditai daugelyje šalių reguliuojami liberaliau. Šią direktyvą ES šalys privalėjo perkelti į savo teisę, tačiau Lietuva tai padarė netinkamai, įtvirtindama perteklinius reikalavimus ir ribojimus vartojimo kreditų davėjams.

„Kaltinimai, kad neatsakingai vertiname klientų mokumą – nepagrįsti. Bent jau LSVKA priklausančios įmonės visuomet tikrina klientų mokumą, nes skolina nuosavas lėšas ir atgauti kreditą yra labai svarbu įmonės veiklai.

Pastebime, jog  visų gyventojo pajamų vertinti vien tik pagal „SoDros“ duomenų bazę įmonėms nesaugu, nes joje apskaitoma tik maždaug pusė visų gyventojų pajamų. Pavyzdžiui, „SoDra“ duomenų bazėje nėra jokių duomenų apie šias tvariomis pripažintinas asmenų pajamas, kaip statutinių pareigūnų atlyginimai, individualios veiklos pajamos, pajamos pagal verslo liudijimą, smulkiųjų ūkininkų pajamos, patalpų nuoma ir kitos.

Paraiškose daugelis klientų nurodo, jog jie reguliariai gauna iki minimalaus atlyginimo siekiančias pajamas – gyventojai nebando gudrauti ir deklaruoti didesnių pajamų nei iš tikrųjų gauna. O tai reiškia, kad kredito paraiškose gavėjų nurodytais duomenimis galime pasitikėti. Jie įsipareigojimų laikosi taip pat drausmingai, kaip ir tie, kurių pajamos matomos „SoDra“ duomenų bazėje“, – tikina L. Valickas.

Jis pastebi, kad ko gero tiksliausius duomenis apie gyventojų pajamas turi Valstybinė mokesčių inspekcija, bet šie duomenys kreditingumo vertinimui neprieinami.

LSVKA per vienerius metus sulaukia daugiau gyventojų kreipimųsi, nei Lietuvos bankas per trejus metus. Tačiau skundų dalis, palyginti su paimtų kreditų skaičiumi labai menka.

„Lietuvos bankas pranešė per trejus metus sulaukė maždaug 50 skundų dėl įmonių veiklos, o nubaudžiama dar mažiau  bendrovių, nors vien LSVKA nariai per metus išduoda apie 700 tūkstančių kreditų.

LSVKA pati per metus sulaukia maždaug 200 kreipimųsi ir tarpininkauja tarp kredito davėjų ir gavėjų ieškant sprendimų. Be to, asociacija yra sukūrusi registrą „Netikit man kredito“ ir asociacijos įmonės į šį registrą įsirašiusiems ir užsiblokavusiems asmenimis suteikti kredito neturi teisės“, – sako L. Valickas.