„Kol kas labai didelio judėjimo, kad masiškai visi grįžtų į darbus mes tikrai nejaučiame, nes toks jausmas, kad, matyt, nedaug verslų gavo atpalaidavimą ir net paslaugų sferos įmonės neatšaukė 100 proc. visų darbuotojų (iš prastovų – ELTA) į darbus“, – Eltai sakė I. Ruginienė.

Jos teigimu, darbuotojai daugiausia teiraujasi dėl atleidimų ir atlyginimų.

„Girdime tokių intencijų iš darbdavio pusės mažinti atlyginimus. Prasideda nuo priedų nuėmimo, tai yra lengviausia padaryti, nes nereikia keisti darbo sutarties, bet jau kalbama apie tai, kad bus siūloma keisti nemažam skaičiui darbuotojų darbo sutartį ir mažinti atlyginimus už tą patį darbą. Tai tas kelia nerimą“, – sakė profsąjungų atstovė.

Paklausus, ar visus darbuotojus pasiekia subsidija už prastovas, ji sakė, kad žinių apie negavimą nėra.

„Pradžioje, kai tik paskelbė pačias subsidijas, pagal statistiką labai mažai įmonių registravosi gauti. Tada buvo labai daug užklausų iš darbuotojų apie prastovas, kaip bus apmokėta, kas yra prastovas, ar bus, ar nebus pinigai. Dabar, kai išmokėjimai už kovo mėnesį padaryti, už balandžio mėnesį pradedama išmokėti, labai didelių signalų nėra, bet mes esame paskelbę, kad visi darbuotojai, kurie įtaria, kad įmonė galbūt gavo subsidiją, bet nemoka prastovos, tiesiogiai gali mums pranešti“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Karantino metu subsidijos dydis siekia 70 proc. ir negali būti didesnis negu 1,5 minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA). Darbdavys įsipareigoja išlaikyti darbo vietą bent 6 mėnesius.

Taip pat nustatyta 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio siekianti subsidija, bet ne daugiau nei 607 eurai, arba vienas MMA. Darbdaviai privalėtų išlaikyti darbo vietą bent 3 mėnesius.

Seimas praėjusią savaitę priėmė pagalbos priemonių po karantino paketą, kuriame numatyti subsidijų dydžiai, siekiant išsaugoti darbo vietas po karantino. Įstatymą dar turi pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.