Pasak ekonomisto, iki pradedant smarkiai brangti ištekliams bei kylant karui gana ilgai vidutinės realios gyventojų pajamos didėjo, tad jie turėtų nusiteikti ir pasiruošti sudėtingesniems laikams.

„Žmonės turėtų formuotis adekvačius lūkesčius, kad gali ateiti blogi laikai, ypač kai tai siejasi su tokias sunkiai prognozuojamais dalykais kaip karai“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė R. Kuodis.

Ateityje gali būti blogiau. Galbūt neverta vis nuspirti problemos į ateitį, ką nemažai Europos valstybių padarė.

Jis neatmetė, kad ateityje ekonominė padėtis gali prastėti, ir kritikavo Lietuvoje bei kitose Europos šalyse priimtus sprendimus subsidijomis ir išmokomis amortizuoti šiuo metu kylančius „laikinus sunkumus“, tokius kaip rekordiškai brangūs energijos ištekliai. R. Kuodžio teigimu, dabar jų brangimui švelninti skiriamas išlaidas ilgainiui vis vien turės grąžinti mokesčių mokėtojai.

„Ateityje gali būti blogiau. Todėl, jei turi resursų ir ūpo pakelti laikinus sunkumus kaip energijos kainos, galbūt neverta vis nuspirti problemos į ateitį, ką nemažai Europos valstybių padarė. Suslepiant didesnes energijos kainas kažkur „po kilimu“, užskolinant kažkokius „Igničius“ milijardinėmis sumomis. Visai tai reikės mums apmokėti. Klausimas, ar apmokėjimo metu neturėsime kažkokių kitų didelių problemų, kur tas apmokėjimas gerokai apsunkins situaciją, lyginant su dabartimi“, – svarstė ekonomistas.

„Siūliau valdžiai mažiau žaisti subsidijas ir panašius dalykus ir praryti šitą dalyką, gal ir sunkiau. Nes ateitis gali būti dar blogesnė“, – tęsė jis.

R. Kuodis pastebėjo, kad infliacijos, brangstančio kuro, galimai mažėjančios gyventojų perkamosios galios ir panašios problemos yra veikiau psichologinės, o ne realiai ekonominės. Anot jo, Lietuvoje kylantys sunkumai neatrodo reikšmingi, lyginant su tuo, ką tenka patirti ukrainiečiams arba kokiomis sąlygomis teko gyventi Lietuvai vos tapus nepriklausoma.

„Aš problemas iškart lyginu su ukrainiečių padėtimi, su krentančiomis bombomis ant tavo galvos, ir tos problemos neatrodo tokios didelės. Senesnės kartos (kurios prisimena Sąjūdžio laikus, blokadas, karšto vandens nebuvimą ir t. t.) žymiai lengviau pergyvena šiuos sunkumus. Jaunosios kartos dažnai yra pripratusios sėdėti ant sėdmaišių, patogiai su latte kava rankose. Jiems, kaip viena socialinė reklama rodė, per daug įsipilto į kavą cukraus tampa tragedija, kuri kartais nuveda į savižudybę“, – kalbėjo R. Kuodis.

Jis įsitikinęs, kad ištverti blogesnį ekonominį laikotarpį galima ir be valstybės pagalbos – nusiteikus ir suvokus, kad padėtis galėjo būti dar blogesnė.

„Tai emocinio kapitalo klausimas – kaip smegenyse suvaldai šituos dalykus. Suprantu, kad daug žmonių gali sunkiai šituos dalykus pakęsti. Bet supraskim, kad čia tikrai nėra blogiausia, kas galėjo nutikti. Galėjom tiesiogiai būti kare ir tada šiek tiek brangesnis benzinas būtų atrodęs kaip visiškas niekas“, – teigė R. Kuodis.