Kaip teigė „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas, numatyta daugiau dviejų lygių pravažiavimų ir praėjimų per geležinkelį, patikslinti privažiavimo prie sklypų sprendiniai ir geležinkelio trasa ties Rykantais.

„Į daug pasiūlymų, kur įmanoma, buvo atsižvelgta. Savivaldybės ir gyventojai geriausiai žino jiems rūpimus susisiekimo maršrutus, dėl to visuomenės įsitraukimas yra būtinas. Atvesti infrastruktūrą į urbanizuotą teritoriją visuomet sudėtingiau. Procesas turi būti atviras, užtikrintas, atsižvelgta į gyventojų ir verslo interesus bei jų poreikius“, – kalbėjo V. Žalimas.  

Pasak bendrovės, rengiant ruožo specialiojo teritorijų planavimo projektą išanalizuota 215 visuomenės pasiūlymų dėl automobilių kelių ir geležinkelio trasos koregavimo, sklypų dalių išpirkimo ir kitų klausimų.

Įvertinus tiek bendruomenių interesus, tiek būsimai linijai taikomus techninius standartus atsižvelgta į pusę – 109 pasiūlymus, dar į 45 – iš dalies.

Vilniaus, Kauno rajonų, Elektrėnų, Jonavos, Kaišiadorių, Trakų ir šalia esančių vietovių gyventojų, bendruomenių bei verslo pasiūlymų laukiama iki rugpjūčio 9 dienos.

Planuojama, kad nauja linija eis per Panerius, Lentvarį, šiauriau Vievio ir Kaišiadorių iki Kauno. Taip pat planuojamos jungtys su Vilniaus intermodaliniu terminalu, Vilniaus ir Kauno oro uostais, Lentvario, Vievio ir Kaišiadorių regioninėmis stotimis.

Pagrindinės linijos ilgis sieks 95 km, o su papildomomis jungtimis – 156 km.

Nutiesus „Rail Balticą“ kelionė traukiniu nuo Vilniaus iki Kauno be sustojimų truks apie 38 minutes.

Optimali trasos alternatyva – vadinamoji šiaurinė S5 –  patvirtinta 2021 metų pabaigoje. Linijos inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengėjai – „Sweco Lietuva“ kartu su Vokietijos „DB Engineering & Consulting“.