Lemia investicijų transformacija
Remiantis jau ne pirmus metus Inovacijų agentūros „Startup Lithuania“ daroma startuolių duomenis renkančios platformos „Dealroom“ analize, Lietuva neretai pranoksta regiono vidurkį.
Kaip teigia agentūros „Startup Lithuania“ vadovė Karolina Urbonaitė, šį rezultatą lemia sparčiai auganti startuolių ekosistema, kurios vertė didėja žymiai greičiau nei tradicinių sektorių investicijos: „Technologijų įmonėms būdingas eksponentinis augimo potencialas, orientacija į globalias rinkas ir aukšta pridėtinė vertė daro jas patrauklias tarptautiniams investuotojams.“
„Rizikos kapitalo segmentas Lietuvoje stiprėja dėl susiformavusios startuolių kultūros, palankios reguliacinės ir verslo aplinkos bei gerų sąlygų technologijų plėtrai. Be to, rizikos kapitalo investuotojams siūloma grąžos perspektyva dažnai yra patrauklesnė nei tradicinių tiesioginių užsienio investicijų (TUI) atveju, todėl kapitalas natūraliai krypsta į inovatyvius, sparčiai augančius verslus“, – aiškina K. Urbonaitė.
Investicijų struktūros transformacija yra vienas esminių veiksnių, stiprinančių Lietuvos rizikos kapitalo ekosistemą. Kaip pasakoja K. Urbonaitė, ankstyvosiose stadijose startuoliai dažniausiai finansuojami vietinių verslo angelų, akceleratorių ir vietinių fondų lėšomis, tačiau augant vis didesnę reikšmę įgyja tarptautinis kapitalas. Toks modelis leidžia užtikrinti nuoseklų įmonių finansavimo ciklą – nuo idėjos validavimo iki tarptautinės plėtros.
Pastaraisiais metais Lietuva pritraukė ne tik daugiau investicijų kiekybine prasme, bet ir didesnių vėlesnių etapų sandorių. Tokio pobūdžio daugiau nei 100 mln. eurų pritraukusi platformos „Cast AI“ investicija rodo, kad rinka geba palaikyti aukštesnės brandos įmonių augimą, pabrėžia K. Urbonaitė. Tai stiprina tarptautinį pasitikėjimą, mažina suvokiamą riziką ir kuria teigiamą reputacinį efektą ateities investicijoms.
„Didėjant Lietuvos startuolių ekosistemos tarptautiniam matomumui – ypač dėl didėjančio vienaragių skaičiaus – investicijų pritraukimo strategijos tampa labiau orientuotos į globalias rinkas. Valstybės institucijos, fondai ir patys verslai vis dažniau komunikuoja ne regioninį, o tarptautinį konkurencingumą, siekdami pritraukti užsienio kapitalą ir strateginių partnerių“, – sako K. Urbonaitė.
„Keičiasi ir investavimo praktikos – ryškėja koinvestavimo modelis, kai Lietuvos ir užsienio fondai bendradarbiauja finansuodami tuos pačius startuolius. Tai ne tik padidina prieinamo kapitalo apimtį, bet ir stiprina žinių, kontaktų ir patirties mainus, kurie yra kritiškai svarbūs įmonių plėtrai tarptautiniu mastu“, – tęsia ji.
Svarbiausi rodikliai
Remiantis naujausia „Startup Lithuania“ pristatyta „Dealroom“ ataskaita, Lietuva VRE kontekste išsiskiria keliais struktūriniais rodikliais.
Pirmiausia – augimo tempu. „Lietuvos startuolių ekosistema per pastaruosius kelerius metus augo gerokai sparčiau nei VRE vidurkis: jos vertė išaugo net penkis–septynis kartus. Tai rodo ne tik spartų naujų įmonių kūrimąsi, bet ir sėkmingą jau veikiančių startuolių augimą“, – teigia K. Urbonaitė.
Antra, Lietuva užima stiprias pozicijas pagal rizikos kapitalo investicijas vienam gyventojui. „Tai signalizuoja aukštą investuotojų pasitikėjimą ir santykinai didelę kapitalo koncentraciją nedidelėje rinkoje“, – sako ji.
Lietuvos startuolių ekosistema per pastaruosius kelerius metus augo gerokai sparčiau nei VRE vidurkis: jos vertė išaugo net penkis–septynis kartus.
Trečia, tik apie 26 proc. Lietuvos startuolių perkelia savo būstinę į užsienį. K. Urbonaitės aiškinimu, tai rodo, kad Lietuva sukuria gana palankias sąlygas įmonėms augti ir plėstis tarptautiniu mastu, neiškeliant pagrindinės veiklos iš šalies.
„Galiausiai, Lietuva pasižymi aukštu lyčių įvairovės lygiu startuolių sektoriuje – moterų įkūrėjų dalis ir jų pritraukto rizikos kapitalo apimtys yra vienos didžiausių regione. Tai stiprina ekosistemos brandą ir socialinį tvarumą“, – išskiria K. Urbonaitė.
Brandumo ženklai
Remiantis „Startup Lithuania“ pristatyta naujausia „Dealroom“ ataskaita, Lietuvos rizikos kapitalo rinka rodo atsigavimo ir struktūrinio brendimo ženklus.
Pastaraisiais metais fiksuojamas investicijų augimas. „2025 m. rizikos kapitalo investicijos padidėjo maždaug 1,7 karto ir pasiekė apie 220 mln. eurų, o sandoriuose dalyvavo apie 77 skirtingi investuotojai. Tai rodo tiek kapitalo prieinamumo didėjimą, tiek platesnį investuotojų tinklą“, – sako K. Urbonaitė.
Be to, stiprėja tarptautinio kapitalo vaidmuo. Vis daugiau didesnių investicinių etapų finansuojama iš užsienio fondų, ypač JAV investuotojų. Tai signalizuoja, kad Lietuvos startuolių ekosistema vertinama globaliu mastu, pabrėžia K. Urbonaitė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad nors programinė įranga verslui, finansų ir sveikatos technologijos išlieka tarp aktyviausių segmentų, sparčiai auga dirbtinio intelekto, gynybos ir dvigubos paskirties (angl. dual-use) technologijų kryptys. „Tai atspindi platesnes geopolitines ir technologines tendencijas ir didėjantį susidomėjimą aukštos pridėtinės vertės sprendimais“, – tikina K. Urbonaitė.
Kas toliau?
K. Urbonaitė prognozuoja, kad artimiausiu laikotarpiu tikėtinas tolesnis Lietuvos startuolių ekosistemos brendimas. Pasak jos, rizikos kapitalo investicijų apimtys augs nuosekliai, o didesnės reikšmės įgaus vėlesnių etapų finansavimas. „Tai reikštų ne tik kiekybinį augimą, bet didesnę įmonių brandą ir gebėjimą pritraukti kapitalą tarptautinei plėtrai“, – aiškina ji.
„Taip pat numatomas tolesnis tarptautinių fondų aktyvėjimas. Užsienio rizikos kapitalo investuotojų įsitraukimas greičiausiai didės, stiprindamas Lietuvos, kaip patikimos ir augančios technologijų rinkos, reputaciją. Platesnis tarptautinio kapitalo dalyvavimas reikš didesnę konkurenciją dėl kokybiškų projektų ir aukštesnius valdymo ir augimo standartus“, – atkreipia dėmesį ji.
Pasak K. Urbonaitės, žvelgiant į artimesnius strateginius tikslus, Lietuva siekia išlaikyti arba pagerinti savo pozicijas Vidurio ir Rytų Europos regione pagal rizikos kapitalo investicijas vienam gyventojui, skatinant naujų startuolių atsiradimą ir stiprinant jau egzistuojančių startuolių kokybę.
„Kartu keliama ambicija didinti globalų potencialą turinčių startuolių skaičių, skatinti inovacijų eksportą ir stiprinti šalies, kaip technologijų kūrimo ir plėtros centro, vaidmenį tarptautinėje rinkoje“, – dalijasi „Startup Lithuania“ vadovė.
Naujausi komentarai