Taip Andrius Romanovskis kalbėjo po draudimo įmonių atstovų susitikimo su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite.
„Viena vertus, mes turime vartotojus, bet, kita vertus, tai yra daugybė verslų, kuriuos paliečia (draudimo įmoka – BNS). Nuo žemės ūkio, kur yra traktoriai, (drausti – BNS) kasko draudimu, kur yra pasėliai draudžiami, baigiant transporto sektoriumi, kuris draudžia privalomu draudimu, kasko draudimu savo automobilius. Tai yra papildomas sveikatos draudimas, kur darbdaviai draudžia savo darbuotojus“, – žurnalistams trečiadienį sakė A. Romanovskis.
„Tas padengiamumas (...) yra milžiniškas per labai skirtingus sektorius – ar tai būtų profesinės veiklos, ar tai būtų kelionių draudimas“, – teigė jis.
Susitikime dalyvavo Lietuvos draudikų asociacijos, Lietuvos draudimo brokerių rūmų, Lietuvos draudimo įmonių brokerių asociacijų bei joms priklausančių įmonių vadovai.
A. Romanovskis pabrėžė, kad šalia siūlomų didesnių akcizų, didesnio pelno mokesčio įvedus dar ir draudimo sutarčių mokestį ypač brangtų sunkiasvorio transporto paslaugos.
„Jie vidutiniškai netgi dešimtimis kartų didesnes (draudimo – BNS) įmokas moka negu paprasti vartotojai. Jiems yra siūloma didinti kasko draudimą, tada jie turi krovinių draudimą, tada siūloma didinti MMA (minimalią mėnesinę algą – BNS) ir tada dar yra (siūlomas – BNS) 1 proc. pelno mokestis. Tai šitam sektoriui tikrai būtų nelinksma“, – sakė draudikų atstovas.
A. Romanovskis kartojo, kad siūlomas draudimo apmokestinimas yra akcizams prilygstantis vartojimo mokestis, kurį paprastai moka vartotojai.
Finansų ministerijai dėl šio mokesčio konsultuojantis su rinkos dalyviais, draudikų atstovas sako, kad alternatyvų ar kompromisų negali būti: „Vartotojai nėra nusipelnę, kad ant jų pečių užkrautų šitą mokestį“.
„Jeigu buvo diskusija dėl gynybos mokesčio ir buvo pasakyta – 1 proc. PVM negalima kelti, nes tai guls ant vartotojų pečių, tai 10 proc. vartotojų draudimui yra tas pats, nes tai guls ant jų pečių“, – sakė A. Romanovskis.
Finansų ministerija, parengusi papildomų gynybos finansavimo šaltinių paketą, be kita ko, siūlo įvesti 10 proc. draudimo sutarčių mokestį, netaikant jo gyvybės draudimui ir fizinių asmenų civilinės atsakomybės draudimui.
Ministrė Gintarė Skaistė anksčiau pabrėžė, kad toks mokestis taikomas daugelyje Europos Sąjungos valstybių, be to, draudimo sektorius esą yra išskirtinis, nes jam netaikomas PVM.
Pasak A. Romanovskio, draudimo sutarčių mokesčio nėra Latvijoje ir Estijoje, jis taikomas 18-koje iš 27 Europos Sąjungos šalių.
„Daugeliu atveju tas mokestis naudojamas tose šalyse, kur yra beveik šimtaprocentinis. Ekonominiais terminais kalbant, paslauga yra nelanksti ir valstybė susirenka įmokas arba kai kuriose šalyse (taikomas – BNS) labai nedidelei apimčiai paslaugų“, – teigė draudikų atstovas.
„Finansų ministrė turėtų žinoti, kad Europos Sąjungoje nė viena šalis nei bankams, nei draudimui netaiko PVM, nes tai yra nepvm'inė paslauga“, – pridūrė jis.
Dėl įnašo draudimo sutartims dar bus konsultuojamasi su rinka, todėl jis galėtų būti taikomas tik nuo 2025-ųjų vidurio.
Šis naujas vadinamasis Saugumo įnašas sugeneruotų papildomai 50 mln. eurų 2025 metais bei po 100 mln. eurų 2026–2027 metais, skaičiuoja ministerija.
Naujausi komentarai