Lietuvos ūkio nuosmukis, kuris yra didžiausias ES, artėja prie dugno. Šalies ekonomika gali imti augti jau kitąmet, jei prekybos paklausa vis stiprės, mano Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas.

Būtina mažinti deficitą

"Esant teigiamoms sąlygoms užsienio rinkose, atsigavimas gali prasidėti ateinančiais metais, nors augimas ir bus labai lėtas", – pareiškė jis interviu naujienų agentūrai "Bloomberg".

Centrinio banko vadovo nuomone, Vyriausybė turėtų sumažinti išlaidas iki tokio lygio, kokį "ji gali pakelti".

"Būtina, kad deficitas kitąmet imtų mažėti. Mes neturėtume skolintis vien vartojimui, būtina gyventi pagal išgales", – mano R.Šarkinas.

Biudžeto deficito augimas nereiškia, kad šaliai reikės užsienio pagalbos savo finansams sutvarkyti, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas: "Šiuo metu Lietuvai nereikia prašyti pinigų iš tarptautinių skolintojų, tačiau jeigu toks poreikis atsirastų, nenutiktų nieko baisaus."

Aplenkėme ir Latviją

Vyriausybė prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) kitąmet smuks 4,3 proc. O šalis bando prisitaikyti prie griežtų taupymo priemonių, kurių tenka imtis norint atitikti sąlygas įsivesti eurą. Lietuva, kaip ir kaimynės Latvija ir Estija, yra susiejusi savo valiutą su euru pagal valiutos kurso mechanizmą, tad Vyriausybei tenka įgyvendinti defliacijos politiką, kad šalis liktų konkurencinga, užuot pasikliaujant silpnu litu.

Vyriausybės sprendimas mažinti išlaidas ir didinti mokesčius prisidėjo prie ekonomikos smukimo, kuris praėjusį ketvirtį siekė 20,2 proc. Šią savaitę Ministrų kabinetas pasiūlė naujų taupymo priemonių, įskaitant mažinti socialines išlaidas, kad kitąmet būtų sustabdytas deficito, kuris galėtų siekti 8 proc. BVP, augimas.

Latvija, kurią ES pagal ūkio nuosmukį lenkia tik Lietuva, tikisi pajėgsianti atsilaikyti pasitelkusi 7,5 mlrd. eurų paskolą, kurią skyrė Tarptautinis valiutos fondas ir Europos Komisija.

Latvijos ekonominiai sunkumai "negali paguosti nieko – nei mūsų, nei latvių, nei kitų šalių", teigė R.Šarkinas: "Mums būtų naudinga, jei sunkumai ten būtų išspręsti kuo greičiau ir reikalai imtų gerėti. Baltijos regionas – tai trys atskiros šalys, kuriose padėtis nevienoda, tarp jų negalima dėti lygybės ženklo."

Skolinimosi užsienio rinkose galimybės nuo metų pradžios gerokai pagerėjo, ir Lietuvos Vyriausybė tikriausiai galės skolintis pigiau negu anksčiau šiais metais, kai išplatino obligacijų emisiją eurais.

Bankų kapitalo pakanka

Recesija Baltijos regione kelia didžiausią pavojų Švedijos ekonomikai ir biudžetui, šią savaitę pareiškė Švedijos finansų ministras Andersas Borgas. Didžiausi skolintojai regione – Stokholme įsikūrę "Swedbank" ir SEB bankai.

Pasak R.Šarkino, Švedijos bankai Lietuvoje veikia visiškai normaliai. Tačiau bankininkystės sektoriaus paskolų kokybei pagerėti gali prireikti daugiau laiko.

Atidėjiniai nuostoliams iš paskolų šiuo metu vidutiniškai sudaro 3,28 proc. viso paskolų portfelio, o prieš metus šis rodiklis sudarė 0,8 proc. Šis rodiklis gali didėti, tačiau bankai yra gerai pasirengę ir sukaupę pakankamą kapitalą būsimiems nuostoliams absorbuoti.

Kapitalo pakankamumo rodikliai vidutiniškai viršija 13 proc. vietoj centrinio banko reikalaujamų 8 proc., pabrėžė R.Šarkinas.