Anot jos, kitais metais gavus Europos Komisijos (EK) ekspertų išvadas ketinama diskutuoti dėl profesinių fondų, kai darbdaviai moka darbuotojų pensijų kaupimo įmokas, steigimo Lietuvoje.

„Gali būti įvairių skirtingų nuomonių. (...) Kiekvienas skaito kaip nori skaityti. Įvairių rekomendacijų pažeria ir Lietuvos bankas, ir kiti, ir mūsų ekonomistų nuomonės irgi išsiskyrė. Bet, kaip ir sakiau, bet kokią reformą dėliojant pagrindinis momentas, į ką turi atsižvelgti, yra viešasis interesas“, – BNS trečiadienį sakė I. Ruginienė.

Ministras Rimantas Šadžius trečiadienį BNS patvirtino asmeniškai sulaukęs pastabų dėl pensijų kaupimo reformos tiek iš finansinių paslaugų eurokomisarės Marios Luís Albuquerque (Marijos Luis Albukerkė), tiek Europos Sąjungos (ES) finansų ir ekonomikos ministrų taryboje (Ecofin).

Ministras teigė, kad jam išsakytos pastabos susijusios su „dalyvavimo privalomumu“.

Pasak I. Ruginienės, kovą paskelbtas Europos Komisijos (EK) Santaupų ir Investicijų sąjungos komunikatas kalba apie sistemą, kurioje dalyvautų didelis skaičius darbuotojų, o tai galėtų būti profesiniai pensijų fondai.

Mes šiandien turime unikalią sistemą, kuri nepasiteisino, Jeigu ji nepasiteisino, kelia erzelį tarp visuomenės ir tų pačių kaupėjų, jautėme pareigą šitą sistemą taisyti.

Ministrės teigimu, dėl jų steigimo Lietuvoje ketinama diskutuoti kitais metais gavus Komisijos ekspertų išvadas.

„Labai sunku pasakyti, ko finansų ministras sulaukė, nes mes ir su tais pačiais ekspertais iš Briuselio lygiai taip pat turėjome diskusiją, ir mes esame užsakę Europos Komisijoje netgi tyrimą ir įrankį, kad Komisijos ekspertai mums duotų išvadas apie tai, kokios yra galimybės steigti profesinius fondus ir turėti papildomą kaupimą per darbdavio įnašą. Ir tuos atsakymus ekspertai turės mums pateikti kitais metais“, – sakė I. Ruginienė.

I. Ruginienės teigimu, profesiniai pensijų fondai atitiktų EK rekomendacijas, o Lietuvos pensijų kaupimo antrojoje pakopoje sistema yra nepasiteisinusi.

„Europoje analogo tokios antros pakopos, kokią mes šiandien turime, nėra. Europoje vyrauja profesiniai fondai. (...) O mes šiandien turime unikalią sistemą, kuri nepasiteisino, Jeigu ji nepasiteisino, kelia erzelį tarp visuomenės ir tų pačių kaupėjų, jautėme pareigą šitą sistemą taisyti“, – kalbėjo ministrė. 

Kaip anksčiau rašė BNS, EK kovą paskelbtame Santaupų ir Investicijų sąjungos komunikate teigiama, kad užtikrinant žmonių finansinį saugumą, atsižvelgiant į demografines tendencijas, svarbu geriau išplėtoti papildomų pensijų sistemą, o svarbus jos elementas gali būti automatinis įtraukimas.

Konkrečias rekomendacijas dėl automatinio įtraukimo, pensijų stebėjimo sistemų ir pensijų duomenų suvestinių naudojimo Komisija ketina paskelbti iki šių metų pabaigos.

Finansų ministerijos kancleris Mindaugas Šima trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete sakė, kad rengiant pensijų kaupimo sistemos pakeitimus viena iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateiktų pastabų buvo susijusi su EK komunikato turiniu.

Kancleris teigė, kad EK komunikatas yra rekomendacinis dokumentas, bet kiekviena šalis narė pati pasirenka,  kaip savo šalyse organizuoti pensijų kaupimo sistemą.

Seimas antradienį ėmėsi svarstyti pensijų sistemos pokyčius, kuriais siūloma atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo, leisti pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos – visą sumą, bet toliau kaupiantiesiems palikti 1,5 proc. valstybės įnašą.

Siūloma, kad sprendimą dėl pasitraukimo iš fondų žmonės galėtų priimti du kartus: 2026 metų ir 2027 metų sausį–rugsėjį, nes kiekvienų metų pabaigoje tris mėnesius būtų vertinamos paraiškos.

Konstitucinis Teismas pernai kovą nusprendė, kad įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai.