„Kai tu pabūni Užimtumo tarnyboje, truputį išeini ir vėl grįžti – tai visiškai neskatina susirasti darbo“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė
Dėl solidžių išmokų savo noru tapę bedarbiais dažnai dirbti net nenori. Lietuvoje nedarbo išmokos ne ką mažesnės už minimalią algą, o būna, kad ir didesnės – priklausomai nuo to, kokią algą žmogus gaudavo.
„Tai yra galimybė praktiškai gauti panašią sumą, bet nedirbti ir nedėti visiškai jokių pastangų“, – pabrėžė „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Lietuva jau kelerius metus pirmauja darbo spąstų statistikoje ir niekaip nesugeba iš to išlipti.
„Tai yra santykis tarp tavo potencialaus atlyginimo ir išmokų, kurias gauni nedirbdamas. Ir Lietuva yra vienintelė šalis, kurioje gaunančiam tarp minimalaus ir vidutinio atlyginimo, pirmus tris mėnesius nedirbančiam asmeniui išmokos ir socialinės garantijos netgi viršija jo potencialų atlyginimą“, – teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius.
Siūlyta bedarbių išmokas mažinti, bet Inga Ruginienė, būdama socialinės apsaugos ir darbo ministre, šio darbo nesiėmė. Tos pozicijos laikosi ir toliau.
„Gaudami atlyginimą, mokame ir mokesčius. Vienas iš mokesčių yra būtent šis draudimas, kuomet, atsitikus nelaimei, kai prarandi darbą, kad neliktum be nieko ir galėtum su tam tikra finansine parama ieškotis kito darbo“, – tvirtino I. Ruginienė.
I. Ruginienės vietą ministerijoje užėmusi naujoji ministrė, socialdemokratė J. Zailskienė irgi neplanuoja apkarpyti didelių nedarbo išmokų. Tačiau ji turi kitą siūlymą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Žmogus, kuris gauna nedarbo išmokas, galės jas gauti, bet po to, kad sugrįžtų ir vėl jas gautų, jam reikės dvylikos mėnesių darbo stažo“, – kalbėjo J. Zailskienė.
Dabar užtenka dirbti devynis mėnesius.
Seime taip pat siūlymas – be svarbios priežasties iš darbo išėjusiems asmenims pirmą mėnesį išmokos išvis nemokėti. Pernai 24 tūkst. žmonių nedarbo išmoką gavo trumpiau nei vieną mėnesį. Tai leidžia manyti, kad taip jie savotiškai norėjo pailsėti ar trumpam dirbti sezoninį, geriau apmokamą darbą – ir ne visada legaliai.
„Kai kurie žmonės nori trumpai padirbėti vasarą, įsidarbina sezoniniuose darbuose, ieško lengvų uždarbių, bet tuo pačiu registruojasi Užimtumo tarnyboje. O po to vėl grįžta net ir pas tą patį darbdavį“, – sakė J. Zailskienė.
Palyginkime su užsieniu: Norvegijoje metus darbą be rimtos priežasties bedarbio išmoka nemokama keturis su puse mėnesio, Lenkijoje ir Vokietijoje – tris mėnesius, Islandijoje ir Latvijoje – du, o Austrijoje išmokos negauna mėnesį.
„Jeigu tu pats pasirenki išeiti iš darbo, išmoka neturėtų būti mokama arba, kaip ir siūlo Vyriausybė, atidedama. Čia iš esmės yra tiesiog mintis, kad žmogus pagalvotų prieš priimdamas sprendimą, ar jam iš tiesų verta išeiti iš darbo“, – kalbėjo L. Marcinkevičius.
Lengvabūdiškai „Sodros“ išmokomis piktnaudžiauja ne tik keliauti norintis jaunimas. Anot ministrės, didžiausia problema yra tarp vyresnio amžiaus gyventojų ir nuo didmiesčių nutolusiuose regionuose.
„Registruotas jaunimo nedarbas nėra toks drastiškas, kaip čia bandoma pateikti, kad jis yra labai didelis. Jis yra šiek tiek mažesnis net negu bendras registruoto nedarbo lygis. Didesnė problema yra kaip tik su vyresnio amžiaus žmonėmis – virš 50-60 metų –, kurie sunkiau randa darbą“, – aiškino J. Zailskienė.
Bendrai nedarbo rodikliai rugsėjį daugumoje savivaldybių šiek tiek mažėjo ir dabar nedirba per 8 proc. Lietuvos gyventojų.
(be temos)