Vyriausybės sudarytos darbo grupės pristatytos priemonės jaunimo nedarbui mažinti sulaukė prieštaringų vertinimų. Bene daugiausia diskusijų kilo dėl švietimo sistemos vaidmens – argumentuojama, kad jaunimo profesinę kryptį būtina formuoti dar mokykloje.

Reikės kvalifikuotų

Darbo grupė pristatė priemones, kuriomis tikimasi suvaldyti jaunimo nedarbą šalyje. Jį pažaboti planuojama geresniu darbo santykių reguliavimu, parama pradedant verslą. Taip pat siekiama švietimo sistemoje formuoti reikiamus įgūdžius ir bendradarbiauti su nevyriausybiniu sektoriumi.

"Reikia sudaryti kvalifikacijos žemėlapius, leisiančius prognozuoti rinkos pokyčius, numatyti darbo vietų skaičių ir surasti būdų, kaip pagerinti profesinio mokymo sistemą, kuri paruoštų darbo rinkai reikalingų specialistų", – sakė darbo grupės vadovas, Ministro pirmininko tarnybos Politikos analizės ir reformų departamento direktorius Ramūnas Stanionis.

Jis taip pat pabrėžė, kad šalies nekvalifikuoto darbo indeksas yra vienas didžiausių Europoje. Todėl esą reikėtų skirti daugiau dėmesio mažesnę kvalifikaciją turintiems specialistams paruošti.

Tačiau, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narės Indrės Vareikytės teigimu, išsilavinimo lygis Lietuvoje yra aukštas, todėl šalis neturėtų orientuotis į žemos kvalifikacijos darbuotojus. Juo labiau kad ateityje jų poreikis darbo rinkoje esą kris.

"Duomenys rodo, kad per artimiausius 20 metų kvalifikacijos poreikis labai persiskirstys: darbo rinkoje ypač reikės aukštos ir vidutinės kvalifikacijos žmonių, o žemos kvalifikacijos darbuotojų skaičius labai mažės. Tad ar orientuodamiesi į žemos kvalifikacijos darbuotojus mes antrą kartą nepamiršime perspektyvių žmonių ir ar nepaliksime jų be darbo?" – svarstė ji.

Orientuotis į geriausius

I.Vareikaitė priemonių plane sakė pasigedusi bendradarbiavimo su verslininkais ir švietimo įstaigomis. Jos manymu, sprendžiant jaunimo nedarbą didelis vaidmuo suteiktas Lietuvos darbo biržai ir jai skirti 57 mln. litų reikiamo rezultato neatneš.

"Kodėl toks didelis vaidmuo skiriamas Darbo biržai? Juk Darbo biržoje užsiregistravęs jaunimas yra problemos padarinys, o ne priežastis. Analizuojant priemonių planą susidaro įspūdis, kad Darbo biržos veikla dubliuos švietimo įstaigų veiklą", – sakė I.Vareikytė ir pabrėžė, kad Darbo birža savo planuojamais mokymais gali parengti tik žemos kvalifikacijos specialistų.

Jos teigimu, Lietuva turėtų daugiau orientuotis į sėkmės sulaukusių šalių, kuriose jaunimo nedarbo lygis itin žemas, patirtį. "Didžiausią dėmesį atkreipčiau į Austriją ir Liuksemburgą, kur nedarbas yra 2 proc. Šios šalys taiko kitokias priemones nei Lietuva. Jos siekia keisti švietimo politiką, kad švietimo įstaigos atitiktų darbo rinkos poreikius", – sakė I.Vareikytė.

Anot jos, šios šalys daug dėmesio skiria stažuotėms, praktikai ir profesinio mokymo sistemoms, į darbą jaunimą priimančius darbdavius skatina subsidijomis.

Pakeistų senjorus

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius Viktoras Majauskas sutinka, kad problemą reikia spręsti išsiaiškinus jos priežastis. Jo manymu, viena pagrindinių jaunimo nedarbo priežasčių yra blogas darbo vietų bei darbo išteklių prognozavimas ir planavimas. V.Majauskas kritikavo siūlymus lengvatomis skatinti verslą.

"Reikia atminti, kad nesukūrus naujų darbo vietų lieka tik šiuo metu esančios. Jei darbdaviams, priimantiems į darbą jaunimą, suteiksime lengvatas, jie atsisakys senjorų ir vietoj jų priims jaunus žmones", – sakė V.Majauskas.

Todėl, anot jo, neišvengiamai šalyje reikėtų didinti darbo našumą ir darbo vietų skaičių. Tačiau naujų darbo vietų verslas esą nesukurs, jei ir ateityje neišmoks pritraukti užsienio investicijų.

"Šalyje yra žemas darbo jėgos našumas, maži atlyginimai, nesukuriama pakankamai naujų darbo vietų. Nerasdamas darbo jaunimas užsiregistruoja Darbo biržoje, o galiausiai išvažiuoja į užsienį. Arba jaunas žmogus tiesiog nenori dirbti už mažą atlyginimą, todėl už jo pragyvenimą moka kiti", – kalbėjo V.Majauskas.

Būtina reaguoti į rinką

V.Majauskas įsitikinęs, kad, norint parengti darbdaviui patrauklų jauną darbuotoją, būtina reaguoti į šalies rinkos poreikius. Dabar, anot jo, švietimo sistema veltui paruošia daug niekam nereikalingų specialistų.

"Švietimo įstaigos ruošia jaunimą neatsižvelgdamos į šalies rinką. Todėl beveik pusė absolventų iš karto eina į Darbo biržą", – sakė jis.

Inžinerinės ekologijos asociacijos prezidentas Rimantas Budrys pabrėžė, kad Lietuvos aukštosios mokyklos savavališkai sukuria pasaulyje neegzistuojančių specialybių ir taip pasmerkia jaunimą nedarbui.

"Šalyje 13 universitetų ruošia aplinkosaugininkus vadybininkus, nors tokios specialybės pasaulyje nėra ir nebus. Mums reikia aplinkosaugininkų chemikų ir biologų. Vadinasi, aplinkosaugininkų vadybininkų poreikis yra sukurtas pačių aukštųjų. Ir jos 20 metų ruošia specialistus, kurie iš karto pasmerkti", – kalbėjo jis.

Kaltina net mokyklas

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidiumo nario Vytauto Kaminsko teigimu, šiuo metu daugiausia švietimo sistema parengia socialinių mokslų absolventų, kurie yra pagrindiniai Darbo biržos klientai. Tačiau jis pabrėžė, kad dėl to kaltos ne tik aukštosios, bet ir vidurinės mokyklos.

"Manau, kad problema yra bendrojo lavinimo, vidurinio mokymo sistema. Tiksliųjų mokslų specialistų per pastaruosius penkerius metus sumažėjo maždaug du kartus. Pavyzdžiui, informacinių technologijų (IT) studentų šiandien parengiame mažiau, nei jų reikės už kelerių metų. Jei negrįšime į vidurinių mokslų lygį ir nepasieksime, kad ten būtų pakeista moksleivių profesinė orientacija, niekas Lietuvoje nepasikeis", – svarstė V.Kaminskis.

Todėl, anot jo, reikėtų kurti vidurinio, profesinio ir aukštojo mokslo samplaiką. Esą tik taip švietimo sistemai galima daryti poveikį, kad ji būtų tinkamai orientuota į darbo rinką.