Tuo metu, pasak jos, kai kurioms prekėms ir paslaugoms vietoj 9 proc. nustačius 5 proc. tarifą, tai poveikio neturės - nei knygos, nei keleivių vežimas neatpigs.

„Visos pozicijos, kurios dabar 9 proc. apmokestinamos, jos tapo auka, kaip šildymas, arba beneficiaru to, kad Vyriausybė nesugebėjo panaikinti lengvatos viešbučiams - čia tam tikras bandymas rasti būdą, kaip išspręsti viešbučių klausimą, nenaikinant lengvatos - padidinant tarifą nuo 9 iki 15 proc., o kadangi trijų tarifų turėti negalima, tai reikėjo kur padėti tas visas prekes, kurios apmokestinamos 9 proc. tarifu“, - Seime žurnalistams ketvirtadienį teigė I.Šimonytė, komentuodama naujausius Vyriausybės siūlymus dėl mokesčių.

„Nesuprantu, kam tai reikėjo daryti, nes praktinio poveikio tai neturės žmonėms bent jau - kainoms, nes kainos nepasikeis - nei knygų, nei transporto, nei periodikos, o biudžeto pajamos bus kažkiek mažesnės. Tai labai keistas sprendimas, mano supratimu. Būtų buvę daug paprasčiau palikti lengvatinį 9 proc. tarifą ir nedaryti keitimų“, - kalbėjo buvusi finansų ministrė.

Tačiau Vyriausybės siekį iki 5 proc. sumažinti PVM receptiniams vaistams I.Šimonytė vadina „normaliu sprendimu“. Dabar lengvata taikoma tik kompensuojamiems vaistams arba visiems, brangesniems nei 300 eurų.

„Čia daug logikos yra, nes dabar jeigu vaistas yra receptinis, bet nekompensuojamas, tuomet jam taikomas PVM tarifas iš karto ir pati kaina didesnė, nes nėra kompensacijos, ir tarifas iš karto pagrindinis - 21 proc. Dabar yra tokia juokinga nuostata dėl brangių vaistų - jiems lengvatinis tarifas nustatytas ir nekompensuojamiems. Manau, teisingiau taikyti visiems vaistams, o ne tik brangiems, nes tada atsiranda toks kainos arbitražas - prekybininkai stengiasi patekti į tą kategoriją, kuriai taikomas lengvatinis tarifas, ir tai nereiškia, kad žmogui galutinė kaina labai smarkiai nesumažėja“, - aiškino parlamentarė.

Neapmokestinamų pajamų dydžio NPD prilyginimą minimaliai mėnesio algai (MMA) ji vertina teigiamai, bet kyla klausimas „ką tai reiškia praktiškai“.

„Tai reiškia, kad žmonių, kurie gauna minimalią algą, pajamos padidės maždaug 10 eurų, bet neapmokestinamas pajamų dydis kaip instrumentas didinti šių žmonių disponuojamas pajamas vėliau tiesiog praras savo reikšmę, nes toliau reikės didinti pačią minimalią algą tam, kad tų žmonių pajamos didėtų“ - teigė I.Šimonytė.

I.Šimonytė mano, kad pakoreguotas mokesčių paketas yra bandymas padėti mažiausias pajamas turintiems žmonėms, o didžiajai daliai visuomenės nieko, išskyrus brangesnį šildymą, ta pertvarka neduos.

„Jeigu pirminį variantą palygintume su Kalėdų eglute, ant kurios taip gal eklektiškai buvo prikabinta visokių žaisliukų, kurie tarpusavyje nelabai derėjo, tai dabar dalis tų žaisliukų nuimta, dalis pakeisti kitos palvos, bet tokiais pačiais, bet eklektikos pojūtis liko taps  pats - mokesčių reformos kaip nebuvo taip ir nėra. Tas mokesčių paketas - bandymas žmonėms, kurių pajamos yra mažos, padidinti jų disponuojamas pajamas. Didžiajai daliai visuomenės nieko, išskyrus brangesnį šildymą pertvarka neduos“, - teigė parlamentarė.  

Diskusijos Seime

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas teigia pritarsiantis daugeliui Vyriausybės siūlomų mokesčių permainų, tačiau neatmeta, kad parlamente dalis jų gali būti koreguojama.

„Sprendimai Seime, tikiuosi, didžiąja dalimi atitiks tą, ką siūlo Vyriausybė, bet finansinio populizmo pagundų neišvengsime. Viena iš tokių yra pridėtinės vertės mokesčio lengvata šildymui. Šitie sprendimai gali būti, kad bus modifikuojami, bet mano pritarimas didžiajai daliai Seime bus“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė S.Jakeliūnas.

Parlamentaras teigė manantis, kad dėl kai kurių kitų mokesčių pakeitimų dar bus diskutuojama.

„Konkrečiai darbdavių ir darbuotojų „Sodros“ įmokų sujungimas. Tokiems sprendimams priimti yra palikta erdvė. Diskusinis dalykas yra ir „Sodros“ lubos daug uždirbantiems žmonėms. Aš pritarsiu siūlymui su sąlyga, jei bus išspręsta „Sodros“ skolos problema. Krizė baigėsi, o „Sodra“ valstybės biudžetui skolinga 3,5 mlrd. eurų, o paskolos palūkanos siekia 8 procentus. „Sodra“ vis dar išgyvena sunkius laikus ir atlaisvinti tą skolos naštą yra būtina“, - teigė S.Jakeliūnas.

Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad iki Seimo rudens sesijos pradžios ketina pranešti pasiūlymus dėl „Sodros“ skolos mažinimo.

A.Sysas: PVM tarifas šildymui gali būti 15 proc.

Lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas šilumai gali būti ir 15 proc., jeigu toks pat mokestis būtų taikomas visoms kuro rūšims, sako socialdemokratas Algirdas Sysas. Jis abejoja, ar nuo 2018 metų išliks 9 proc. tarifas.

„Labai abejoju“, - Seime žurnalistams ketvirtadienį teigė A.Sysas, komentuodamas atnaujintus Vyriausybės siūlymus dėl mokesčių.

„Jeigu Vyriausybė siūlo dabar 5 proc. ir 15 proc. (lengvatinius PVM tarifus - BNS), mes siūlome, jeigu jau einame prie 15 proc. ir taikome tai maždaug 750 tūkst. Lietuvos  gyventojų, tai kodėl netaikyti panašias lengvatas tiems, kurie naudojasi kitu šaltiniu. Tai tą lengvatą taikyti visiems - ar medžiu, ar medžio drožlėmis, ar briketais, ar dujomis šildaisi - kad tu gautum tą pačią lengvatą“, - teigė A.Sysas.

Pasak jo, tokiu atveju lengvata neerzintų tų, kurie jos negauna.

A.Sysas BNS teigė, kad socialdemokratai dar neturi vieningos nuomonės dėl naujo 15 proc. lengvatinio PVM tarifo.

„Dar nebalsavome. Balsuosime, kai bus pateiktas įstatymas ir tada matysime, ar bus šitie tarifai, ar kitokie. Gali būti ir du,“ - teigė A.Sysas.

Vyriausybė siūlo 2018 metų pradžios įvesti naują 15 proc. lengvatinį PVM tarifą, kuris pakeistų šiuo metu taikomą 9 proc. tarifą. 15 proc. PVM būtų taikomas centriniam šildymui ir apgyvendinimo paslaugoms.

Šildymui nuo birželio taikomas įprastas 21 proc. PVM tarifas. Liepos pradžioje valdantieji „valstiečiai“ sutiko su konservatorių siūlymu grąžinti lengvatą mainais į pastarųjų paramą urėdijų reformai. Premjeras Saulius Skvenelis pažadėjo iki spalio grąžinti 9 proc. tarifą šildymui, kuris galiotų iki gruodžio pabaigos.