Anot Konkurencijos tarybos pirmininko, reguliavimo sėkmė priklausys nuo to, ar gerai nustatyta reguliuojama kaina.

„Jei kaina bus nustatyta per didelė (...), mes, kaip pirkėjai, mokėsime per daug. Kita pusė, dažniausiai pasitaikanti, kai reguliuojama kaina yra per maža. (...) Gali būti, kad kai kuriems pardavėjams, gal net daugeliui, neapsimokės pardavinėti tų prekių. (...) Įvedus kainų reguliavimą, kai kaina per maža, tos prekės gali dingti iš lentynų, arba gali būti labai trumpai, susidarys žmonių eilės, prasidės perpardavinėjimai juodojoje rinkoje“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė Š. Keserauskas.

Jis akcentavo, kad teoriškai galima nustatyti teisingą kainą. Visgi, anot Konkurencijos tarybos pirmininko, kyla papildomas iššūkis – to neužtenka padaryti vieną kartą.

„Tą reikės užtikrinti kiekvieną dieną viso reguliavimo laikotarpiu, o pasaulis keičiasi, keičiasi veiksniai, kurie lemia kainas. Net jei pavyktų vieną dieną nustatyti teisingą kainą, kitą dieną ji gali būti neteisinga, nebepadengti pardavėjo kaštų, o tai stumtų prekes iš rinkos. Mes nesakome, (...) kad kainų reguliavimas apskritai nėra įmanomas, bet gerų pavyzdžių yra gerokai mažiau“, – tikino Š. Keserauskas.

Seimas praėjusią savaitę priėmė pataisas, leidžiančias Vyriausybei ekstremalios situacijos metu reguliuoti būtinųjų prekių ir paslaugų kainas, primena ELTA.

Pataisomis leidžiama laikinai nustatyti svarbiausių prekių ir paslaugų maksimalias kainas, taip pat kitus šių prekių ir paslaugų pardavimo ir teikimo būtinus apribojimus (pavyzdžiui, parduodamų prekių vienetų skaičių, prekių eksporto laikinus draudimus ir pan.).

Pagal naujas nuostatas, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija turės teisę nustatyti būtinų prekių ir paslaugų sąrašą ir pavesti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai stebėti šių prekių ir paslaugų kainų bei prieinamumo pokyčius.