Valdančiųjų atstovai teigia, kad planuoti tokias išlaidas leidžia ekonominiai rodikliai, o opozicija pasigenda pokyčių mokesčių sistemoje.

S. Skvernelis „Žinių radijui“ penktadienį pateikė savąją nuomonę apie ateinančių metų valstybės biudžetą, esą suplanuotas biudžetas nėra tvarus, kadangi vienintelės garantuotos jo pajamos yra pasinaudojant Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės atlaisvinimais pasiskolintos lėšos, kurias reikės grąžinti. Anot jo, valdantiesiems nevertėtų pernelyg remtis ekonomikos augimo prognozėmis, kadangi tų pinigų šiuo metu tiesiog nėra.

„Dabar prisidengiama tokiu sudėtingu, slidžiu, dažnai neaprėpiamu dalyku, kaip kad pajamos bus iš didesnio ekonomikos augimo ir efektyvesnio mokesčių valdymo. Tai yra oriniai pinigai, jų nėra, juos reikia kažkaip suplanuoti, kad jie tikrai realiai atsirastų“, – sakė ekspremjeras.

Skola ir infliacija gyventojų nepalies

ES kitais metais dar netaikys fiskalinės politikos taisyklių, tad Bendrijos narės gali skolintis daugiau.  Visgi Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas ramina, kad skola Lietuvos neprislėgs. Kitais metais planuojamas biudžeto deficitas turėtų sudaryti 3,1 proc. šalies BVP, vos 0,1 proc. didesnis nei ES Stabilumo ir augimo pakto perviršinio deficito kriterijus.

„Skolinsimės reikšmingai mažiau, negu ankstesnė vyriausybė. Ir skola, procentais nuo bendrojo vidaus produkto, mažėja. Taigi makroekonominiu požiūriu esame reikšmingai geresnėje situacijoje“, – Eltai sakė M. Majauskas.

BFK pirmininko skaičiavimais, viešojo sektoriaus darbuotojų algos kils vidutiniškai 100 eurų, pensijos – 50 eurų. Seimo narys taip pat priminė augsiantį minimalų mėnesinį atlyginimą ir maksimalų neapmokestinamąjį pajamų dydį, kurie atitinkamai didės iki 730 eurų ir 460 eurų. Didinti Lietuvos gyventojų finansinę gerovę, anot M. Majausko, leidžia palankios kitų metų ekonominės prognozės.

„Auganti ekonomika ir sparčiai gausėjantis valstybės iždas leidžia atliepti plačiosios visuomenės poreikius. (...) Turime pagrindo pasitikėti valstybinėmis institucijomis – tiek Lietuvos banku, tiek Finansų ministerija – remiantis jų prognozėmis būtent ir yra suplanuotas pajamų augimas, tiek ir išlaidų didinimas. Net jeigu ir matytume, kad pajamos yra renkamos ne taip sparčiai, kaip tikėtasi, šios išlaidos vis tiek turėtų būti įtrauktos į biudžetą“, – tikina jis.

M. Majauskas pažymi, kad prognozuojama infliacija yra keliskart mažesnė nei numatomas atlyginimų kėlimas, todėl nerimauti, kad dėl infliacijos algų padidėjimas nebus juntamas, nereikėtų.

„Suprantam, kad augant infliacijai pajamos į rankas turi augti kartais greičiau, nei auga infliacija. Lietuvos bankas ateinantiems metams prognozuoja vidutinį kainų augimą 2,6 proc., o atlyginimų (...) mes planuojame apie 8 proc. – taigi kartais didesnį, nei vidutiniškai auga kainos“, – pažymėjo M. Majauskas.

Laisvės partijos frakcijos narys Vytautas Mitalas taip pat neabejoja biudžeto pajamų ir išlaidų tikslumu. Jo teigimu, gąsdinimams, kad biudžetas suplanuotas netiksliai, visai nėra pagrindo.

„Biudžetas planuojamas atsižvelgiant į projekcijas – kiek mokesčių surinksime, kokia bus šalies ekonomikos būklė ir panašiai. Visi rodikliai rodo, kad Lietuva yra gerame kelyje, jos ekonomika per šiuos metus sugebėjo atsitiesti tokiu greičiu ir taip kompensuoti gana didelį biudžeto deficitą, kad yra visos prielaidos galvoti ir planuoti, jog kitų metų biudžeto pajamos suplanuotos adekvačiai ir tiksliai“, – sakė V. Mitalas.

A. Sysas: reikia ne skolintis ar prognozuoti, o keisti mokesčių sistemą

Visgi Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas sutiko, kad tiek dabartinius finansinius įsipareigojimus, tiek ateinančių metų išlaidas planuoti padengti tik skolintomis ir žadamo ekonomikos augimo prognozuojamomis lėšomis nepakanka.

„Vien iš augimo pasiekti visų įsipareigojimų, pažadų, kolektyvinėse sutartyse numatytų rodiklių neišeina. Yra numatyta 1,3 mlrd. eurų skolintis. Kadangi skolintis dabar yra lengva ir Europos Komisija leido padidinti skolinimąsi ir nesilaikyti Mastrichto reikalavimų, tai taip ir daroma“, – Eltai atskleidė socialdemokratų lyderis.

A. Sysas tikina, kad naudodamiesi galimybe skolintis didesnes sumas valdantieji tik atideda mokestines reformas, kurios padėtų subalansuoti šalies mokesčių sistemą ir garantuoti daugiau pajamų į biudžetą.

„Kalbos apie tai, kad subalansuosim, peržiūrėsim mokesčius taip ir lieka tuščia kalba. Apie papildomus mokesčius daug pajamų gaunantiems absoliučiai nekalbama. Visiems aišku, kad jų pajamos pastoviai didėja ir ta atskirtis, kuri yra, taip ir išlieka“, – įvardija politikas.

Kitų metų valstybės biudžeto deficitas sieks 3,1 proc. šalies BVP. 2022 metais į biudžetą Finansų ministerija planuoja surinkti 13,8 mlrd., o išleisti – 16,48 mlrd. eurų. Neįskaitant Europos Sąjungos lėšų, biudžeto pajamos sieks 11 mlrd. eurų, o išlaidos sudarys per 13 mlrd. eurų.

Ministerija biudžete išskiria keturias pagrindines kryptis: saugumą, galimybes, žmonių pajamas ir skurdo rizikos mažinimą.

Saugumui planuojama skirti 556,6 mln. eurų. Iš šių lėšų 128 mln. eurų bus didinamas finansavimas krašto apsaugai, 304 mln. eurų sudarys asignavimai pandemijos padariniams šalinti. Fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statyboms suplanuota suma – 102,8 mln. eurų.

Skurdo mažinimui Finansų ministerija planuoja skirti 759,5 mln. eurų, iš kurių 434,3 mln. bus skiriama pensijoms. Anot ministrės, vidutinė pensija ateinančiais metais turėtų augti iki 465 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – iki 489 eurų. Minimalią mėnesinę alga ketinama kelti iki 730 eurų (518 eurų „į rankas“).

Išlaidos, skirtos skatinti gyventojus labiau įsitraukti į darbo rinką, biudžete sudarys 502 mln. eurų. 229 mln. eurų numatyta skirti švietimui, iš kurių 129 mln. eurų planuojama skirti mokytojų, vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimams kelti.

Antradienį Seimas po pateikimo biudžeto projektui pritarė. Pirmasis jo svarstymas vyks lapkričio 25 d., antrasis – gruodžio 9 d.