Kas tai yra?

Kai kurie gyventojai saulę jau įdarbinę visu tempu, dalis dar tik domisi, bandydami išsiaiškinti, ko ir kiek reikia tokiam technologiniam sprendimui. Pasidomėkime.

Saulės elektrinės sukurtos taip, kad neišsemiamus gamtos išteklius saugiai paverstų mums buitiniam vartojimui reikalinga elektra.

Tokios elektrinės yra sistemos, sudarytos iš saulės šviesą sugeriančių modulių, įtampos keitiklio (inverterio), jungčių ir pritvirtinimų, vardijo „Yellow Energy LT“ direktorius Linas Balevičius. Inverteris reikalingas, kad saulės elektrinės sugeneruotą elektrą iš nuolatinės paverstų į kintamąją ir ją galėtumėte naudoti buityje.

Saulės elektrinių didžiausias efektyvumas – pavasarį ir vasarą, tačiau Lietuvoje klimato sąlygos yra tokios, kad jos gali visiškai aprūpinti namus elektros energija ištisus metus. Skaičiuojama, kad mūsų šalyje per metus 1 kW galios elektrinė generuoja apie 1 tūkst. kWh energijos per metus.

Jeigu jūsų poreikiai didesni, nei pagamintų saulė elektrinė, energijos pirktumėte iš pasirinkto nepriklausomo elektros tiekėjo. Jei savos elektros jums būtų netgi per daug, ją galima saugoti tinkle arba akumuliatoriuje. Tai praverčia tamsiuoju metų laiku, kai saulės elektrinės efektyvumas krinta.

Kiekvieną mėnesį skaičiuojamas gyventojo elektrinės į tinklą tiekto ir paimto elektros kiekio balansas. Jeigu pagamintas kiekis didesnis nei suvartotas, likutis perkeliamas į kitą mėnesį.

Už į tinklus tiektą ir vėliau atsiimtą elektrą privatūs klientai atsiskaito pagal pasirinktą vieną iš trijų atsiskaitymo būdų: mokama už kiekvieną pagamintą ir vėliau susigrąžintą kilovatvalandę, mokama fiksuota suma per mėnesį, priklausanti nuo elektrinės galios, arba atsiskaitoma pagamintomis kilovatvalandėmis, t. y. susigrąžinamas mažesnis negu pagamintas kilovatvalandžių kiekis. Renkantis būdą taip pat vertėtų atsakingai apskaičiuoti, kuris labiau apsimoka.

Visas nutolusio gaminančio vartotojo į tinklą tiektas ir kitoje vietoje atgautas elektros kiekis yra apmokestinamas už naudojimąsi tinklais.

Gal paskaičiuojame?

Skaičiuojant, kada atsipirks saulės elektrinė, tereikia žinoti tris kintamuosius: elektros kainą už 1 kWh, mokestį tinklų operatoriui už elektros saugojimą ir pačios elektrinės kainą.

Jeigu elektra rinkoje – pigi, elektrinės statyti neapsimoka. Kuo elektra brangesnė, tuo daugiau sutaupysite įsirengę elektrinę ir tuo greičiau ji atsipirks.

Nelabai galima tikėtis, kad artimoje ateityje mažės elektros kainos, tačiau prognozuojama, kad pagamintos elektros saugojimas tikrai turėtų brangti.

Saulės elektrinės šiuo metu apsimoka dėl labai aukštos elektros kainos rinkoje ir dėl to, kad Lietuvoje labai pigu saugoti pagamintą elektrą operatoriaus tinkluose. „Nelabai galima tikėtis, kad artimoje ateityje mažės elektros kainos, tačiau prognozuojama, kad pagamintos elektros saugojimas tikrai turėtų brangti“, – dėstė L. Balevičius.

Pagrindinės saugojimo brangimo priežastys būtų dvi. Kol jūs dar nebuvote gaminančiu vartotoju, savo tinklo operatoriui mokėjote už pasinaudojimą elektros tinklu – už kiekvienos suvartotos kWh persiuntimą. Įsirengę elektrinę ir tapę gaminančiu vartotoju šio mokesčio nemokate, bet mokate už saugojimą, kuris šiandien yra gerokai pigesnis nei perdavimas. Už elektros energiją, kurią suvartojate dieną – teisiai iš savo saulės elektrinės – tinklo operatoriui iš viso nieko nemokate (nei už saugojimą, nei už perdavimą).

„Taigi, jums įsirengus elektrinę, tinklo operatorius prarado nemažą dalį pajamų ir kuo daugiau atsiranda gaminančių vartotojų, tuo labiau mažėja tinklo operatoriaus pajamos. Prarastas pajamas operatorius turės kažkokiu būdu susigrąžinti, tikėtina – didindamas saugojimo mokestį. Antra, saugojimo brangimo priežastis būtų jūsų pagamintos ir vėliau susigrąžintos iš tinklo elektros balansavimas. Elektros tiekėjams yra didelis galvosūkis, kaip subalansuoti tai, kad gaminantis vartotojas, pavyzdžiui, elektrą gamina vasarą, o iš tinklo ją susigrąžina tik žiemą“, – aiškino L. Balevičius.

Gerai, jeigu vasarą, kai jūs gaminote elektrą, jos kaina biržoje buvo aukšta, o žiemą, kai elektrą susigrąžinote iš tinklo, biržoje ji atpigo. Tokiu atveju elektros tiekėjas iš jūsų, galima sakyti, netgi uždirbo, bet gali būti ir atvirkščiai.

Elektros kainos biržoje pastaruoju metu yra labai nestabilios ir gali kisti nuo kelių centų iki kelių eurų už kWh. Gaminantys vartotojai yra didelis iššūkis elektros tiekėjams ir už tai gali tekti sumokėti.

„Tikėtina, kad ilgainiui būtent saugojimo mokesčio dedamoji labiausiai koreguos įrengtos elektrinės atsiperkamumą“, – aiškino L. Balevičius.

Kodėl? Saulė šviečia tik dieną, ne visos dienos būna saulėtos. Be to, Lietuvoje įdienojus saulė pakyla gana aukštai tik kovo–spalio mėnesiais. Kitais mėnesiais elektrinė elektros pagamins kur kas mažiau.

„Visi šie veiksniai lemia, kad didžiąją pagamintos elektros dalį tenka saugoti operatoriaus tinkluose, o už saugojimą reikia mokėti. Saugojimo kaštai yra ypač svarbūs vartotojams, kurie namus šildo šilumos siurbliais ir didžiąją elektros dalį vartoja lapkritį–vasarį, ir vartotojams, kurie nemažai elektros vartoja tamsiuoju paros metu“, – dėstė L. Balevičius.

Akumuliatorius: už ir prieš

Elektrą galima kaupti ir saugoti savarankiškai, pavyzdžiui, prie elektrinės įsirengiant ličio baterijas. Gaila, bet toks sprendimas atsipirktų tik iš dalies. Kodėl?

Sakykime, yra 10 kW elektrinė su instaliuota 10kW ličio baterija. Yra trys pagrindinės priežastys, mažinančios akumuliatorių patrauklumą. Visų pirma, 10 kW tinkamai sumontuota saulės elektrinė saulėtą vasaros dieną pagamins apie 80 kWh, o jūsų akumuliatoriaus talpa – 10 kW, tad galėsite įkrauti tik 12 proc. per dieną pagamintos elektros. Likusią pagamintą elektrą vis tiek turėsite saugoti operatoriaus tinkle.

Antra, visiškai įkrauto akumuliatoriaus jums užteks tik nakčiai ir daliai kitos dienos, ir tai tik tuo atveju, jeigu ji bus stipriai apniukusi. Jeigu švies saulė – jūs jau naudosite tuo metu elektrinės gaminamą elektrą. Taigi, akumuliatoriuje tikrai neprikaupsite elektros žiemai kaip uogienės stiklainyje, o jo talpos užtektų tik keletą kartų orkaitėje iškepti kalakutą.

Trečia, didelė ličio baterijos kaina ir labai lėtas atsiperkamumas. 10 kW ličio baterija vidutiniškai kainuoja apie 5 tūkst. eurų, o inverterio baterijos palaikymo funkcija atsieis dar 1 tūkst. eurų.

Idealiu atveju, jeigu po kiekvienos nakties akumuliatorius bus tuščias (per naktį jį visiškai iškrausite), per metus išvengsite mokesčio už 12 proc. savo visos pagamintos elektros saugojimą. Tai sudarys apie 1 200 kWh.

Saugojimas operatoriaus tinkle šiuo metu kainuoja 0,05445 euro už 1 kWh, vadinasi, per metus sutaupysite 53,724 euro (1 200 kWh * 0,04477 euro). Investavote 6 tūkst. eurų, tad akumuliatorius jums atsipirktų per 111 metų.

„Net jeigu ir gyventumėte taip ilgai, akumuliatorius tikrai tiek netarnaus, nes turi ribotą įkrovimų ir iškrovimų skaičių. Bet net ir neatsipirkdamas jis turi didelį pranašumą – dingus elektrai, namuose neliksite be šviesos ir kitų elektros teikiamų galimybių“, – atkreipė dėmesį L. Balevičius.

Summa summarum

Paskaičiuokime ir pačios saulės elektrinės atsiperkamumą. Sakykime, kad per metus suvartojate 10 tūkst. kWh elektros energijos. Tokiu atveju jums tinkamiausia būtų įsirengti 10 kW galios saulės elektrinę, o jos kaina su įrengimu yra 9,5 tūkst. eurų.

Optimistinė vidutinė metinė elektros kaina iš nepriklausomų tiekėjų būtų po 0,36 euro už 1 kWh. Jeigu neturėtumėte saulės elektrinės, per metus už elektros energiją sumokėtumėte 3,6 tūkst. eurų.

Jeigu nereikėtų mokėti už pagamintos elektros energijos saugojimą,  10 kW saulės elektrinė atsipirktų maždaug per dvejus metus ir aštuonis mėnesius. Mokant už saugojimą pagal planą už įrengtos elektrinės galią (2,5168 euro už kiekvieną kW kas mėnesį), metinės išlaidos už saugojimą sudarytų 302 eurus (2,5168 euro * 10 kW * 12 mėn. = 302,016 euro). Elektrinės atsiperkamumas pailgėja trimis mėnesiais. Išvada: šiandien saugojimo mokesčio įtaka elektrinės atsiperkamumui yra nežymi.

Saulės elektrinė atsieina pigiau pasinaudojus valstybės teikiama parama, dėl kurios reikia kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą.

Išlaidos saulės elektrinei dar labiau sumažėja gyventojui nusprendus didelę dalį jos įsirengimo proceso atlikti pačiam.

„Tai nesudėtinga, o sutaupyti galima apie 40 proc. visų išlaidų. 5 KW galios elektrinės visas įrangos komplektas kainuoja apie 3,1 tūkst. eurų, o 10 kW galios – apie 5,5 tūkst. eurų. Pasinaudojus valstybės teikiama parama, savų lėšų tereikės minimaliai. Galima atskirai įsigyti visas reikalingas dalis. Ant stogo sukeliami moduliai, jie tarpusavyje sujungiami (moduliai iš gamyklos jau būna su laidais ir jungtimis), prijungiamas inverteris – jis gamykloje taip pat jau būna paruoštas darbui, nereikia nustatyti jokių parametrų. Aišku, reikalingas specialistas, kuris prižiūrėtų galutinį etapą, sistemą perduotų ESO (tokia specialisto paslauga kainuoja apie 150 eurų), bet bendros išlaidos gerokai sumažėtų apsiėmus elektrinę įsirengti pačiam“, – kalbėjo verslininkas.

Anot jo, įmonės, kurios šiuo metu siūlo saulės elektrinę su įrengimu, uždirba beveik tiek, kiek kainuoja visa saulės elektrinės įranga. Maža to, kaip tikino L. Balevičius, atskirai susipirkdami viską, ko reikia, išvengsite pusmečio ir ilgesnių eilių.

Prijungėte, saulės elektrinė veikia, tačiau nepamirškite, kad modulius kas porą metų reikia nuplauti. Kai kuriems nešvarumams pakanka ir lietaus, tačiau kuo labiau užterštas modulių paviršius, tuo mažesnis jų efektyvumas. Tad, jeigu jie įrengti ant stogo, teks prašyti aukštalipių pagalbos.

Būdas: išlaidos saulės elektrinei dar labiau sumažėja gyventojui nusprendus didelę dalį jos įsirengimo proceso atlikti pačiam. Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

Pasinaudokite parama

Saulės elektrinių įsirengimą fiziniams asmenims, kaip jau minėjome, remia Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Pretenduodami į kompensaciją, nepamirškite, kad jūsų pasirinkti saulės moduliai, inverteris turi atitikti ES standartus, turėti CE ženklą, pakankamą apsaugą nuo dulkių ir drėgmės, turi būti gamintojo bent dešimties metų garantija moduliams, dar būtina efektyvumo garantija. Inverteriui būtina bent penkerių metų gamintojo garantija. Įranga turi būti nauja, nenaudota, dėl paramos būtina kreiptis dar nepradėjus montuoti elektrinės.

Daugiau sąlygų ir informacijos dėl kompensacijų rasite APVIS platformoje.

Nuo ko pradėti?

ESO nurodo, kad, dar prieš įsirengiant saulės elektrinę, svarbu įsitikinti, kad elektros tinklas bus pajėgus priimti generuojamą elektros energiją ir jūsų įranga bus prijungta. Jums bus išduotos sąlygos, t. y. apskaičiuota, kokios galios elektrinę galite statytis atsižvelgiant į konkrečios apskrities transformatoriaus pastotės būklę, apkrovimą ir galimybes.

„Yellow Energy LT“ specialistai ir ESO atkreipia dėmesį, kad dažniausiai yra geriau iš anksto įsirengti galingesnę saulės elektrinę – taip sutaupysite, nes nebereikės papildomų išlaidų ateityje prireikus daugiau elektros, pavyzdžiui, įsigijus elektromobilį. Galingesnė, perkama iš karto bus gerokai pigesnė nei didinant galią vėliau.

„Viena klaidų yra neįvertinti savo poreikių, blogai apskaičiuoti, kokios galios elektrinės reikia. ESO savitarnoje pasižiūri, kiek per metus suvartoji, ir viskas aišku. 5 tūkst. kWh per metus reikia 5 kW elektrinės. Visada patarčiau instaliuoti bent 30 proc. didesnės galios nei pati saulės elektrinė inverterį, kad liktų galios rezervas ateityje atsiradus poreikiui padidinti saulės elektrinės galią“, – sakė L. Balevičius ir pridūrė, kad modulių lengvai galima prijungti daugiau, tačiau inverterį, prireikus daugiau elektros nei jo pajėgumai, jau reikės pirkti kitą, galingesnį.

Kaip nustatoma kaina?

Naudojimosi elektros tinklais kaina (paslaugos kaina) gaminantiems vartotojams nustatoma vadovaujantis VERT patvirtinta Elektros energiją gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos ir neatgautos elektros energijos kainos skaičiavimo metodika.

Pagal ją paslaugos kaina nustatoma, atsižvelgiant į skirstomųjų tinklų operatorių (STO) pateiktus:

1. Ekonomiškai pagrįstus (būtinus) metinius kapitalo kaštus, kurie nustatomi kiekvieniems kalendoriniams metams.

2. Ekonomiškai pagrįstus (būtinus) metinius operacinius kaštus, kurie apskaičiuojami kiekvieniems kalendoriniams metams.

3. Kaštus elektros energijai, sunaudotai ją perduodant technologiniuose įrenginiuose ir savosioms reikmėms, įsigyti.

4. Kitus su paslaugų teikimu susijusius kaštus.

5. STO gaunamą naudą.

6. Gaminančių vartotojų metinius į elektros tinklus tiektos elektros energijos kiekius, atgautus iš ST elektros energijos kiekius, kuriuos gaminantys vartotojai prieš tai buvo pagaminę ir tiekę į ST, gaminančių vartotojų elektrinių galią.

Duomenis STO turi pateikti iki lapkričio 10 d., tuomet ir bus galima pasakyti preliminarią paslaugos kainą.

Papildomai pažymime, kad įprastai paslaugos kaina, nustatyta pagal atgautą kiekį KWh, glaudžiai koreliuoja su elektros energijos persiuntimo paslaugos kaina, tačiau yra mažesnė.

Persiuntimo paslaugos kainos pokyčiui didžiausią įtaką daro skirstymo paslaugos kaina. Kokiu dydžiu didės paslaugos kaina GV, galima būtų orientuotis būtent atsižvelgiant į skirstymo paslaugos kainos viršutinės ribos pokytį. Jau patvirtinta ir paskelbta skirstymo paslaugos kainos viršutinė riba.

Komentaras

Aira Pikčiūnienė,

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Veiklos valdymo skyriaus vyr. specialistė

Informuojame, kad saugojimo planai yra nustatyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – AIEĮ) 20–1 straipsnio 5 dalyje, o kainas pagal įstatyme nustatytus planus VERT apskaičiuoja kiekvienais metais kitiems kalendoriniams metams.

Pažymėtina, kad AIEĮ 20–1 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog VERT tvirtina šias buitinių gaminančių vartotojų (toliau – GV) naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainas:

1) mokamą už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio;

2) mokamą už 1 kW elektrinės leistinos generuoti galios;

3) išreikštą elektros energijos kiekio procentiniu dydžiu nuo kaupimo laikotarpiu buitinio gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio;

4) prilygintą pasirinktam elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifui.

VERT planuoja 2022 m. lapkričio pabaigoje buitiniams GV nustatyti naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainas, kurios galios atsiskaitant už 2023 m. suteiktas paslaugas.

Buitiniams GV naudojimosi elektros tinklais paslaugos kaina galioja vienus kalendorinius metus.

Pažymėtina, kad pagal AIEĮ 20–1 straipsnio 4–1 dalies nuostatas, komerciniams GV naudojimosi elektros tinklais kaina yra lygi jų pasirinktam persiuntimo paslaugos tarifui. Persiuntimo paslaugos tarifai gali būti perskaičiuojami ne dažniau kaip du kartus per metus.

Komentaras

Vytautas Milėnas

Elektrą iš saulės gaminančių vartotojų asociacijos prezidentas

Šiandien niekas negali atsakyti, koks bus nustatytas saugojimo mokestis kitiems metams. Sutarta, kad mūsų asociacija dalyvaus VERT posėdyje. Esame pateikę gaminančių vartotojų poziciją ir argumentus, kodėl tarifai jiems neturėtų smarkiai keistis ar turėtų iš viso nesikeisti. Išvardijome, kokias naudas gaminantys vartotojai sukuria ir ESO, ir kitiems, ir visai Lietuvos energetikai.

Į elektrinių įrengimą sudėdami savo santaupas gyventojai prisidės spręsdami valstybės energetinės priklausomybės problemą. Taip investavusių žmonių yra apie 30 tūkst. Jie turi teisėtų lūkesčių, kad mokesčiai, susiję su saulės energija, nekils ar kils nedaug. Didinti kainas elektrą gaminantiems vartotojams nėra pagrindo.

Kol drastiškai nepakelti įkainiai gaminantiems vartotojams, tol saulės elektrinės atsipirks.