„Infliacija veikia visų žmonių pajamas, dėl to ir priimami šitie sprendimai. Šitas specialiu įstatymu pensijų kėlimas nėra vienintelė priemonė – jau nuo pat sausio pensijos didėjo labiau nei numato teisės aktai – 12 proc., tai dabar šitas papildomas indeksavimas tik padidins pensininkų pajamas“, – žurnalistams Seime sakė Monika Navickienė.

„Apibendrinti, kad infliacija veikia visų žmonių pajamas, taip, galime, bet turime vertinti, kad eilė sprendimų buvo priimta, kad pagal savo valstybės biudžeto išgales padėtume tiems, kuriems reikia labiausiai – ir pensijų, ir atlyginimų kėlimas, ir šildymo kompensacijos išplėtimas – buvo tie sprendimai, kurie padėjo žmonėms kovoti su kylančiomis kainomis“, – pridūrė ji.

Ministrės teigimu, pensijų indeksavimo mechanizmas nesikeis, o abi pensijų dalys – bazinė ir individuali – kils vienodai.

Tuo metu frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis sako, kad papildomas pensijų indeksavimas nesprendžia mažiausias išmokas gaunančių žmonių problemos.

„Praėjusiais metais Seimas pritarė skirtingam pensijų dalių indeksavimui: bazinė dalis indeksuojama 8 proc., o individuali pensijos dalis – apie 12 proc. Tai 5 proc. padidinimas reiškia, kad į rankas gaus daugiau tie, kurie turi didesnes pensijas, jiems bus didesnė pagalba kovoti su infliacija, o ne tiems, kurie turi mažąsias pensijas“, – žurnalistams Seime sakė L. Kukuraitis.

Infliacija veikia visų žmonių pajamas, dėl to ir priimami šitie sprendimai.

„Indeksavimas yra geras sprendimas, bet kadangi priešistorė tokia, kad indeksavimo sistema pakeista, gaunasi, kad didesnes pensijas gaunantis gaus didesnes išmokas. Tokiame infliacijos lygyje yra ne visai tinkamas sprendimas“, – pridūrė jis.

„Vardan Lietuvos“ frakcija siūlė skirti vienkartines išmokas mažiausias pajamas gaunantiems.

Socialdemokratas Algirdas Sysas sakė, kad valstybinės pensijos yra atgyvena, kitose ES valstybėse tokių pensijų nėra.

„Yra profesiniai pensijų fondai, kuriuose dalyvauja darbdavys ir darbuotojas ir iš ten jie gauna papildomas pensijas prie socialinio draudimo. Lietuvoje tas ratas gaunančių vis priimamas – turbūt jau keturi Seimo nutarimai priimti, kad peržiūrėsim ir mažinsim, deja, tas ratas nemažėja, o plečiasi ir kitų mokesčių mokėtojų pinigais mes kažkam dar papildomai sumokame valstybines pensijas prie socialinio draudimo pensijos“, – sakė A. Sysas.

„Socialiai tai nėra labai teisinga. Turi būti vieninga sistema socialinio draudimo, turėtų būti didesnės pensijos visiems, o ne kažkas dar papildomai gauna kokią nors valstybinę pensiją už tai, kad laiku buvo kažkur“, – pridūrė jis.

Jei Seimas pataisas priims, vidutinė senatvės pensija nuo birželio didės maždaug 22 eurais ir sieks apie 482 eurus, o turint būtinąjį stažą – 25 eurais iki 510 eurų. Vidutinės netekto darbingumo pensijos, priklausomai nuo jo lygio, papildomai didės 10–21 euru. Bazinė pensija sieks 225,84 euro.

Valstybinių pensijų indeksavimui numatyta skirti 4,5 mln. eurų, o senatvės – 108 mln. eurų.  

Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus yra sukritikavęs Vyriausybės iš dalies politiškai motyvuotą pensijų didinimą, kuris jo teigimu, nukrypsta nuo įstatyme įtvirtintos pensijų indeksavimo sistemos.

Premjerė Ingridra Šimonytė anksčiau teigė, kad pensijų indeksavimas padės žmonėms apmokėti išaugusias sąskaitas.