Tai numatantis Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektas, kurį pateikė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Zbignevas Jedinskis, sulaukė pritarimo po pateikimo.

Už buvo 41 Seimo narys, prieš – 4, susilaikė 5 parlamentarai. Į plenarinių posėdžių salę projektas po svarstymo pagrindiniame Seimo Biudžeto ir finansų komitete sugrįš lapkričio 21 d. Seimas pritarė siūlymui paprašyti Vyriausybės išvados, tačiau, ar pasitarti su Europos centriniu banku, paliko teisę apsispręsti pačiam komitetui.

Pagal siūlomą projektą, naujo mokesčio mokėtojai būtų bankai; Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse licencijuotų užsienio bankų filialai, įsteigti Lietuvoje; kitose negu Europos Sąjungos valstybėse licencijuotų užsienio bankų filialai, įsteigti Lietuvoje; kredito unijos; centrinės kredito unijos; vartojimo kredito davėjai; kredito davėjai.

Numatoma, kad mokesčio objektas – finansų rinkos dalyvių turtas, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija įstatymo projekte nustatytą dydį (300 milijonų eurų). Šis turtas būtų apmokestinamas 0,03 procento mėnesiniu finansų rinkų dalyvių mokesčio tarifu.

Įstatymo projekte kalbama ir apie galimą atleidimą nuo mokesčio. Pavyzdžiui, bankai, centrinės kredito unijos vienerius metus būtų atleidžiami nuo pareigos mokėti mokestį, šiems subjektams pradėjus taikyti gaivinimo plane, parengtame vadovaujantis Finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis, numatytas priemones. Galimybė atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo numatyta, jei yra pradėtos bankroto ar restruktūrizavimo procedūros ir kitais atvejais.

Projektą parengęs Seimo narys Z. Jedinskis siūlo, kad mokestis būtų įskaitomas į valstybės biudžetą.

Siekiant papildyti nauju mokesčiu administruojamų mokesčių sąrašą, parlamentaras taip pat kartu teikia Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo projektą.