Už tai, kad būtų svarstomas Vyriausybės variantas, balsavo 59 Seimo nariai, prieš nebuvo, o susilaikė penki (trys Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai, vienas „valstietis“ ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen). 

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad išskirtinė situacija dėl išaugusių bankų pelnų tęsis dar bent vienerius metus.

„Manome, kad šiuo metu yra pasiektas bankų palūkanų pikas. Tikėtina, kad birželio mėnesį Europos Centrinis Bankas (ECB – BNS) imsis mažinti palūkanų normas. Tai reiškia, kad kitų metų antroje pusėje galime tikėtis, kad palūkanų normos stabilizuosis. Tai reiškia , kad bankų pelnai iš grynųjų palūkanų pajamų mažės“, – pristatydama Vyriausybės pataisas Seime teigė ministrė.  

G. Skaistė pabrėžė, kad rekordinių pelnų bankai sulaukė dėl ECB monetarinės politikos – aukštų palūkanų normų.

„Kadangi Lietuvoje dominuoja kintamos palūkanų normos, natūralu, kad bankų palūkanų pajamos išaugo taip pat rekordiškai, todėl bankų likvidumas, kuris garantuoja dideles grynųjų palūkanų pajamas, buvo taip pat rekordiškas“, – tvirtino ji.

Priimkime šį įstatymo projektą ir visuomet turėkime paruoštą įrankį, kuris visada pagautų tokias laikino pelno situacijas, kurios bankams nukrenta iš dangaus.

 

Anot ministrės, Lietuvos banko skaičiavimais, kitąmet iš solidarumo mokesčio būtų įmanoma surinkti 50–70 mln. eurų.  

Opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas sako, kad mokesčio apskaičiavimo formulėje užprogramuotas jo laikinumas – ji pritaikoma tik išskirtinėmis sąlygomis, susijusiomis su laikinu pelnu iš itin aukštų palūkanų. 

„Priimkime šį įstatymo projektą ir visuomet turėkime paruoštą įrankį, kuris visada pagautų tokias laikino pelno situacijas, kurios bankams nukrenta iš dangaus ir šį mokestį galėtume pritaikyti be diskusijų“, – pristatydamas grupės opozicinių frakcijų narių inicijuotas pataisas sakė L. Savickas. 

Už tai, kad šie pakeitimai būtų svarstomi, balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo penki, o susilaikė 30. 

Seimas taip pat po pateikimo priėmė svarstyti Mišrios Seimo narių grupės atstovų Jono Pinskaus ir Andriaus Palionio siūlymą pratęsti šį mokestį dar vieneriems metams – iki 2025-ųjų pabaigos: už buvo 93, prieš trys, o susilaikė 11. 

„Ir pagrindinis įstatymo momentas yra, kad laikinojo solidarumo įnašo mokėjimas pratęsiamas naudojant lyginamąjį 2019 ir 2022 metų laikotarpį bazei apskaičiuoti. Čia yra labai svarbu“, – pridūrė J. Pinskus. 

Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Aidas Gedvilas siūlė numatyti saugiklius, kad be pagrindo bankai negalėtų didinti įkainių ir svarstyti galimybę riboti jų viršpelnius. 

Toliau projektus Seimas svarstys birželio 18 dieną, kai jiems išvadą pateiks Biudžeto ir finansų komitetas.