Pereiti į pagrindinį turinį

Seimas parėmė darbuotojus, premjeras - už lankstesnius santykius

2010-06-12 10:43
Seimas parėmė darbuotojus, premjeras - už lankstesnius santykius
Seimas parėmė darbuotojus, premjeras - už lankstesnius santykius / "Shutterstock" nuotr.

Kovą dėl lankstesnio atleidimo iš darbo kol kas laimi darbuotojai. Seimas vakar po svarstymo nepritarė Vyriausybės siūlymui įteisinti galimybę atleisti darbuotoją be priežasties ir jo neįspėjus, bet išmokant dvigubai didesnę nei priklausytų išeitinę kompensaciją.

Pokyčiai – pernelyg drastiški

Seimas penktadienį palaikė Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymą nepritarti Vyriausybės rekomendacijai dar labiau liberalizuoti atleidimo iš darbo sąlygas. Už balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 20 parlamentarų. Galutinai dėl Darbo kodekso pataisų bus apsispręsta kitą savaitę.

Darbo teisės specialistai palaiko tokį žingsnį. "Mūsų Darbo teisės draugija jau yra pasisakiusi šiuo klausimu, o vėliau ir patys darbdaviai su darbuotojais Trišalėje taryboje sutarė, kad tokie Darbo kodekso pakeitimai mūsų sistemai būtų pernelyg drastiški. Jie išderintų visą Darbo kodeksą ir visą jį reikėtų perrašyti", – dienraščiui sakė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prodekanas Tomas Davulis.

Jam pritaria ir liberalizuoti Darbo kodekso darbdavių naudai priešinęsis Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

"Abejoju, ar tai padidintų darbo našumą. Lietuvoje yra bėda – turime du ūkio ministrus, bet neturime socialinių reikalų ir darbo ministro. Todėl kai svarstome socialinius klausimus, girdžiu apie ūkio bėdas, o ne apie žmonių", – piktinosi komiteto narys Algirdas Sysas.

Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis taip pat abejojo, ar tokios pataisos padėtų sugrąžinti į darbo rinką žmonių: "Priešingai – išvys dar daugiau."

Profesinių sąjungų atstovai taip pat įsitikinę, kad siūloma dviguba kompensacija tėra gražus apvalkalas siekiant prastumti pavojingą idėją. Esą įsigaliojęs atleidimas darbdavio valia nenurodant priežasties sugriautų darbo teisės pagrindus ir darbdaviams leistų nesiskaityti su darbuotojais.

"Padėsime bedarbiams"

Ekonomikos komitetas laikosi kitos nuomonės ir toliau remia Vyriausybės pasiūlytą idėją leisti darbdaviui atleisti darbuotoją be priežasties, nesilaikant jokių įspėjimo apie atleidimą terminų, bet išmokėti jam dvigubai didesnę nei priklausytų išeitinę pašalpą, kurios dydį lemia darbo stažas.

Lietuvoje tokia atleidimo iš darbo tvarka jau yra galiojusi, tačiau jos darbdaviai beveik netaikė, nes darbuotojui turėdavo išmokėti nuo 18 iki 36 atlyginimų dydžio pašalpas.

Dabar didžiausia pašalpa gali siekti šešių mėnesių atlyginimą. Tokios išmokos gali tikėtis daugiau kaip 20 metų vienoje darbovietėje išdirbęs asmuo. penkių mėnesių kompensacija mokama, jeigu gyventojo darbo stažas vienoje darbovietėje viršija 10 metų.

Seimui nepritarus Vyriausybės siūlymui liberalizuoti atleidimo iš darbo sąlygas, premjeras Andrius Kubilius netiesiogiai pareiškė, kad tai – klaida, nes lankstesni darbo santykiai neva būtini kurti naujoms darbo vietoms ir taip padėti bedarbiams.

"Manome, kad tokios permainos tikrai reikalingos Darbo kodekse, pirmiausia stengiantis padėti ne kam nors kitam, o bedarbiams. Mes stengiamės padėti ne verslui, net ne tiems, kurie dirba, o bedarbiams. Be lankstesnių darbo santykių tikrai nematome galimybių, kaip kitaip padėti darbdaviams kurti naujas darbo vietas. Viena esminių sąlygų yra lankstesni darbo santykiai", – penktadienį Seime kalbėjo A.Kubilius.

Nori visiškos laisvės

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas padėties nedramatizuoja. Anot jo, tiek vienas, tiek kitas variantas yra blogas.

"Šie pasiūlymai buvo tik išbandymas parlamentarams, testas, kuris parodo, ar įstatymų leidėjai suvokia, kas darosi pasaulyje ir ekonomikoje", – teigė Verslo darbdavių konfederacijos vadovas. Šios pataisos, jo nuomone, didelės reikšmės nei verslui, nei darbuotojams neturės, nes darbdaviai ir anksčiau rasdavo būdų, kaip atleisti nereikalingą asmenį. Darbo santykius Lietuvoje jis siūlo reformuoti "iš pagrindų". "Mūsų Darbo kodeksas, palyginti su kitų šalių įstatymais, yra gelžbetoninis. O parlamentarai užsiima mažmožiais, žiūri labai siaurai", – kalbėjo D.Arlauskas.

Darbdaviai pageidauja, kad būtų įteisinta galimybė bet kada atleisti darbuotoją, jo iš anksto neįspėjus ir nemokant jokių kompensacijų.

"Išeitinės kompensacijos – ne darbdavio rūpestis. Geriausia būtų laikytis daniško modelio – turėtų būti įsteigtas fondas, kuriame būtų kaupiamos lėšos, skirtos pašalpoms darbo netekusiems asmenims", – savo viziją dėstė D.Arlauskas. Esą geriausia, jei toks fondas būtų sudaromas iš biudžeto lėšų, tačiau prie jo formavimo galėtų prisidėti ir įmonės.

Laikini darbuotojai

Tiesa, vakar parlamentarai atmetė ne visus jiems pateiktus Darbo kodekso pakeitimus. Seimas pritarė siūlymui į naujai sukurtas darbo vietas žmones samdyti pagal terminuotas darbo sutartis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, terminuotų darbo sutarčių negalima sudaryti, jei darbas yra nuolatinio pobūdžio. Tačiau pagal Seimo patvirtintą pakeitimą atsirado išimtis: darbuotojas terminuotam laikotarpiui gali būti "priimamas į naujai steigiamą darbo vietą".

Tokia tvarka įsigaliotų rugpjūčio pradžioje ir galiotų dvejus metus, iki 2012-ųjų liepos pabaigos. Terminuotosios darbo sutartys negalėtų galioti ilgiau nei šis terminas. Pagal tokias sutartis galėtų dirbti ne daugiau kaip 50 proc. įmonės darbuotojų, jų negalėtų sudaryti įmonėje anksčiau dirbę, bet atleisti žmonės.

Įstatyme taip pat numatyta, jog "naujai įsteigtomis darbo vietomis nelaikomos tokios darbo vietos, kurios po šio įstatymo įsigaliojimo steigiamos tokiam pat darbui atlikti panaikinant buvusias darbo vietas". Tiesa, dėl šių Darbo kodekso pataisų Seimui taip pat teks balsuoti dar kartą – po Joninių.

Pagalba verslui

Terminuotąsias sutartis įteisinti taip pat pasiūlė Vyriausybė. Ministrų kabineto pranešimuose aiškinama, kad taip siekiama gerinti verslininkų padėtį per krizę, mat jie esą baiminasi samdyti darbuotojus, nes verslui pablogėjus juos atleisti būtų sunku ir brangu. Čia irgi neišvengta ginčų.

"Verslui startuojant verslininkai nežino, kokia yra perspektyva šioje ekonominėje situacijoje. Terminuotos sutartys leidžia lanksčiau žiūrėti į susitarimus. Ši yra laikina, reaguojant į esamą situaciją. Atskirose šakose ji bus įteisinama pagal kolektyvines sutartis", – sakė konservatorius Rimantas Dagys.

A.Sysas atkirto, kad šiuo atveju rūpinamasi tik verslininkais. Jis tvirtino žinąs bent vieną įmonę, kuri rengiasi atleisti senuosius darbuotojus ir jau ieško žmonių terminuotam darbui iš esmės eiti tas pačias pareigas.

Įteisins viršvalandžius

Kitomis Darbo kodekso pataisomis viršvalandžius siūloma skirti tik išimtinai, o kitais atvejais leisti juos tik darbuotojui raštiškai sutikus. Paliekami viršvalandžių apribojimai – ne daugiau kaip 4 valandas per dieną ir ne daugiau kaip 120 valandų per metus, o kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais – 180 valandų per metus.

Taip pat siūloma taikyti suminę darbo laiko apskaitą, o siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimų įpareigoti darbdavį į atsiskaitymo lapelius įrašyti informaciją apie darbuotojo dirbto laiko trukmę ir atskirai nurodyti viršvalandžių trukmę.

Streiką įmonėje siūloma skelbti, jeigu šiam sprendimui slaptu balsavimu pritartų daugiau kaip pusė balsavime dalyvaujančių darbuotojų, o balsavimas būtų laikomas teisėtu, jei jame dalyvautų daugiau kaip pusė įmonės darbuotojų. Iki šiol skelbti įmonėje streiką galima, jeigu tam pritaria daugiau kaip pusė įmonės darbuotojų. Taip pat siekiama įteisinti šakinių streikų (kai streikuoja visi tam tikrų ūkio šakų darbuotojai – red. past.) skelbimą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų