Seimo teisininkams pareiškus, kad pataisos dėl žemės pardavimo saugiklių gali prieštarauti Konstitucijai, parlamentarai antradienį nesiims įstatymų pataisų, įtvirtinančių saugiklius.

Seimui nebus pateikti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo, Miškų įstatymo bei Konstitucijos 47 straipsnio įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimai, kuriuos parengė Kaimo reikalų komiteto iš visų parlamentinių frakcijų sudaryta speciali darbo grupė, taip pat konservatorių siūlomos pataisos.

Apie tokį sprendimą, antradienį priimtą Seimo Seniūnų sueigoje, BNS pranešė Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas.

„Mes negalime svarstyti, nes yra problemos. Dabar iniciatoriai turi projektus pataisyti, kad jie neprieštarautų Konstitucijai, kol jie nesusitvarkys, nieko nebus“, - sakė A.Sysas.

Seimo teisininkai priekaištauja, kad pataisos numato reikalavimus tik tiems, kas įsigis žemę, o tiems, kurie ją nuomos ar kitais būdais valdys, jokie reikalavimai nebūtų taikomi.

„Apribojimai, draudimai gali būti nustatyti visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, nepriklausomai nuo to, kokia teise yra valdoma žemės ūkio paskirties žemė – nuosavybės, nuomos, panaudos ar kitokia“, - teigiama Seimo Teisės departamento išvadoje.

Teisininkams taip pat užkliuvo siūlomos nuostatos dėl žemės paveldėjimo – jos pažeistų asmenų lygiateisiškumo principą, nes užsienio ir nacionaliniams subjektams būtų nustatyti skirtingi reikalavimai paveldėti žemę.

Anot Teisės departamento, antikonstituciniai yra ir reikalavimai žemės pirkėjams gyventi toje savivaldybėje, kur norima įsigyti žemęs, bei turėti profesinių įgūdžių - ne mažiau kaip trejus metus žemę dirbti arba turėti su žemės ūkiu susijusį išsilavinimą.

Reikalavimą bendrovėms turėti buveinę savivaldybėje, kur norima pirkti žemės, teisininkai irgi laiko varžančiu įmonių teises.

Konstituciškai nepagrįstu reikalavimu Seimo teisininkai pavadino saugiklį dėl įsigytos žemės pardavimo ne anksčiau kaip po 5 metų nuo jos įsigijimo.

„Diskutuotina, ar įstatymo tikslai negalėtų būti pasiekti nustatant žemės ūkio paskirties žemės naudojimo sąlygas, nustatant veiklos, kuri galėtų padaryti neigiamą poveikį tokios paskirties žemei, ribojimus, bet ne ribojant tokios žemės savininko nuosavybės teises“, - teigiama išvadoje.

Teisininkams taip pat liko neaišku, kokia tvarka būtų baigiamos žemės įsigijimo procedūros, pradėtos iki pataisų priėmimo.

Darbo grupė siūlo ateityje žemę Lietuvoje parduoti ir fiziniams, ir juridiniams asmenims iš visų Europos Sąjungos bei keturių Europos ekonominės erdvės valstybių. Norintys įsigyti dirbamos žemės, taip pat turės atitikti papildomus reikalavimus - Lietuvos bendrovėms ir ūkininkams jie būtų beveik vienodi, o užsienio piliečiai turėtų papildomai įrodyti savo lojalumą Lietuvai bei mokėti lietuvių kalbą.

Be jokių apribojimų būtų galima įsigyti ne daugiau kaip 10 hektarų žemės, o jeigu pirkėjas norėtų jos įsigyti daugiau, turėtų gauti savivaldybės leidimą. Konservatoriai, skirtingai negu darbo grupė, siūlo dėl leidimo kreiptis ne į savivaldą, o į Nacionalinę žemės tarnybą - esą tokiu atveju būtų didesnis skaidrumas.

Kaip ir dabar, ateityje bendrovėms bei ūkininkams siūloma leisti įsigyti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės.

Konservatoriai siūlo dirbamą žemę Lietuvoje leisti įsigyti Europos Sąjungos ir NATO bendrijai priklausančių valstybių piliečiams, jeigu jie Lietuvoje gyvena ne mažiau kaip trejus metus, bei užsienio ir Lietuvos bendrovėms, jeigu jos užsiima žemės ūkio produkcijos gamyba.

Žemės ūkio bendrovės reikalauja, kad joms būtų leista įsigyti daugiau nei po 500 hektarų žemės - Lietuvos  žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis sako, kad reikia leisti bendrovėms įsigyti tą žemę, kurią jos nuomojo iki 2006 metų - iki tol bendrovės galėjo turėti iki 2 tūkst. hektarų žemės, o ūkininkai - iki 500 hektarų, todėl Konstitucinis Teismas išaiškino, kad tokiu būdu ūkininkai yra diskriminuojami.

Nuo šių metų susijusiems asmenims negalima įsigyti daugiau negu 500 hektarų.

Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė kai kuriems Žemės ūkio ministerijos parengtiems saugikliams, kurie iš esmės analogiški tiems, dėl kurių sutarė darbo grupė. Pavyzdžiui, Vyriausybė atsisakė reikalavimo pirkėjams mokėti lietuvių kalbą - baiminamasi, kad toks saugiklis būtų laikomas diskriminaciniu.

Tuo tarpu parlamentarų darbo grupė lietuvių kalbos mokėjimą įtraukė į Konstitucinio įstatymą projektą.

Seimas yra pradėjęs svarstymus, kad referendumas dėl žemės galėtų įvykti gegužės 25-ąją arba birželio 29-ąją. Referendume gyventojai turėtų apsispręsti, ar jie pritaria ar ne, kad žemė nebūtų parduodama ne Lietuvos piliečiams bei juridiniams asmenims.