Pakeitimais įtvirtinta nauja finansavimo priemonė, kuria lėšos sporto šakų federacijoms bus skiriamos skatinti vaikų fizinį aktyvumą, didinti sporto šakos masiškumą ir auginti sportininkų pamainą.

Taip pat sudarytos galimybės sporto organizacijoms finansuoti sportuojančius jaunuolius, sukurtos teisinės galimybės to norinčiose mokyklose steigti atskiras klases, kuriose mokiniams sportininkams būtų sudaromos sąlygos derinti mokymąsi ir siekti aukšto meistriškumo sporto laimėjimų.

Klasių steigimo tvarką nustatys švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Preliminariais ministerijos skaičiavimais, šalyje atsirastų 5-6 klasės didesniuose miestuose, jos būtų steigiamos inicijuojant ir padedant sporto federacijoms, savivaldai.

Seimo teigimu, skatinant atskirų sporto šakų plėtotę ir jų populiarinimą federacijoms numatoma skirti 2 mln. eurų iš turimų asignavimų.

Naujų asmenų pritraukimui į sportą ir fizinį aktyvumą neolimpiniais metais olimpiniam ir paralimpiniam sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų pateiktoms sporto programoms įgyvendinti numatoma skirti 600 tūkst. eurų, olimpiniais metais, kai reikia sportininkus vežti į olimpines ir paralimpines žaidynes – 1 mln. eurų.

Pakeitimais įstatyme įtvirtintinas sportininkų teisių gynimo institutas, jis prižiūrėtų, kaip yra užtikrinamos sportininkų teisių ir pareigų įgyvendinimas, nagrinėtų su tuo susijusius jų skundus, konsultuotų sportininkus apie jų teises.

Pasak ministerijos, šiuo metu dažniausiai pasitaikantys skundai iš sportininkų yra dėl nesutarimų su sporto šakų federacijomis.

Įstatyme nustatyti griežtesni reikalavimai dėl asmenų teistumo, įskaitant administracines nuobaudas, siekiant sporto šakų federacijoms gauti valstybės biudžeto lėšų. Jos nebus skiriamos sporto organizacijoms, kurios grubiai pažeidė darbuotojų teises.

Tuo metu pakeitimais Nacionalinei sporto tarybai papildomai pavesta svarstyti galimų nacionalinių fizinio aktyvumo programų kryptis, bendruosius vertinimo kriterijus, suteikiant teisę teikti ir išvadas svarstomais klausimais.

NST yra kolegiali Seimui, Vyriausybei ir ŠMSM patarianti institucija, ji svarsto sporto politikos strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, sporto šakų pripažinimo strateginėmis sporto šakomis kriterijus, nacionalinių ir regioninių fizinio aktyvumo, sporto bazių pagerinimo projektų finansavimo valstybės lėšomis prioritetus, poreikį organizuoti pasaulio ir (ar) Europos čempionatus, pasaulio ir (ar) Europos taurių finalinius etapus.

„Siekiame sudaryti kuo geresnes sąlygas auginti sportininkų pamainą. Tam reikia vaikams fizinio aktyvumo veiklų įvairovės bei galimybių jomis užsiimti, tam tikrų sąlygų mokyklose, veiklių sporto organizacijų, sportininkų teisių užtikrinimo. Visi patvirtinti pakeitimai yra susiję vieni su kitais“, – ministerijos pranešime cituojama švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Aistė Zedelytė-Kaminskė.

Įstatyme taip pat sudarytos teisinės prielaidos kitose valstybėse įgytos trenerio profesinės kvalifikacijos pripažinimui Lietuvoje, iki 2030-ųjų rugsėjo pratęstas kūno kultūros ir sporto veiklos leidimų terminas.

Sporto įstatymo pakeitimai įsigalios nuo 2025-ųjų, pasibaigus šiam olimpiniam ciklui. Pakeitimams pritarė 79, prieš balsavo šeši, susilaikė 23 Seimo nariai.