Seimas po pateikimo nepriėmė svarstyti tokios Žemės mokesčio įstatymo pataisos, kurią parėmė beveik 20 Seimo narių, priklausančių beveik visoms frakcijoms. Tarp jų buvo ir Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja „valstietė“ Rima Baškienė. 

Už tai, kad pataisas Seimas svarstytų, balsavo 47, prieš ir susilaikė po 24 parlamentarus. Projektą Seimas grąžino iniciatoriams tobulinti. 

Pasak konservatoriaus Andriaus Kubiliaus, toks balsavimas parodė, kad „Seime daugumą turi didžiųjų žemvaldžių galia“.

„Sveikinu didžiųjų žemvaldžių įsigalėjimą Seime“, –  teigė jis.  

Tuo metu „valstietis“ Jonas Jarutis apgailestavo, kad pataisomis bandoma „nubausti dirbančius žemę“. 

Šiuo metu apskaičiuojant mokestį, taikomas lengvatinis 0,35 koeficientas.  

Iniciatyvos autoriai skaičiuoja, kad atsisakius šio koeficiento didiesiems ūkininkams, jiems mokestis padidėtų, o į savivaldos biudžetus papildomai būtų surinkta apie 1 mln. eurų.  

Pataisą pristatęs konservatorius Mykolas Majauskas tikino, kad ateityje su turimos žemės dydžiu reikėtų sieti ir Europos  Sąjungos (ES) paramos skyrimą. „Eilė ES šalių jau tai daro“, – teigė jis.  

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas teigė, kad didesni ūkininkai gauna didesnes ES išmokas, todėl turi daugiau veiklos galimybių ir daugiau gali užsidirbti bei sumokėti visą mokestį, netaikant lengvatos. 

2006 metais Lietuvoje buvo priimtas draudimas įsigyti daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės, o 2014 metais jis išplėstas, įtraukiant ir susijusius asmenis. 

Konservatoriai dar metų pradžioje kreipėsi į prokurorus, kad jie nustatytų nesąžiningai įsigytos žemės atvejus.