Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) praėjusią savaitę pritarė jo pirmininko Mindaugo Lingės siūlymui nuo 2025 metų nustatyti 0,05-4 proc. komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, o konkrečius tarifus palikti tvirtinti savivaldybėms.

Jeigu Seimas po svarstymo jam pritars, liks paskutinis balsavimas dėl naujos tvarkos įteisinimo.

„Laisvietis“ Vytautas Mitalas yra sakęs, kad „žirklės“ turėtų būti nuo nulio iki mažiau nei 4 proc.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad BFK siūlomas variantas yra kompromisinis ir galėtų būti priimtas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį sakė, kad palaikys naujausią projekto variantą. Pasak jos, savivalda galės nuspręsti dėl konkretaus NT mokesčio ir tai bus tikroji savivalda, be to, tai bus geras signalas Europos Komisijai.

Jei Seimas pritars, būtų neapmokestinama pagrindinio būsto vertės dalis, neviršijanti 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos (vidutinė būsto vertė). Tokiu būdu, pasak M. Lingės, socialiai jautrios grupės nemokėtų mokesčio.

M. Lingės teigimu, taikant 1,5 medianos du trečdaliai NT savininkų nebūtų apmokestinami.

Be to, komitetas siūlo leisti savivaldai nustatyti didesnį NT mokestį, jeigu statinys neturi suformuoto žemės sklypo. Vėjo jėgainių vystytojams komitetas siūlo visose savivaldybėse vienodą lengvatinį NT mokestį – 0,5 proc. iki 2031 metų pabaigos.

Tačiau Seime yra registruotos pataisos, kuriomis siūloma savivaldai pačiai nuspręsti dėl šio mokesčio dydžio vėjo jėgainėms. Siūlomos 0,05-4 proc. „žirklės“ .

Be to, grupė Seimo narių siūlo suvienodinti tradicinių ir netradicinių religinių bendruomenių NT mokesčio lengvatas – siekiama, kad neapmokestintas būtų tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai naudojamas NT.  Šiuo metu lengvata taikoma visam tradicinių religinių bendruomenių turtui, o netradicinių – naudojamam tik nekomercinei veiklai.