Už įstatymo projektą po pateikimo balsavo 73, susilaikė 3, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Ekonomikos komitetas. Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti birželio 13 d.

Įstatymo projektu siekiama suteikti galimybę už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą atsakingai valstybės institucijai įsigyti specialiajame plane suplanuotus žemės sklypus ir juos pertvarkyti po Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo, nelaukiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo ir procedūros pabaigos.

Teigiama, kad visi su privačios žemės įsigijimu ir pertvarkymu susiję veiksmai bus atliekami turint žemės sklypo savininko sutikimą ar atitinkamą įgaliojimą. Priėmus siūlomas nuostatas, bus užtikrintas savalaikis „Rail Baltica“ projekto tikslų pasiekimas.

(...) Visi su privačios žemės įsigijimu ir pertvarkymu susiję veiksmai bus atliekami turint žemės sklypo savininko sutikimą ar atitinkamą įgaliojimą.

 

Įstatymų projektais siekiama paspartinti ypatingos valstybinės svarbos projektų įgyvendinimą, užtikrinti atitinkamo laikotarpio paramos fondų lėšų projekto finansavimui įsisavinimą ir pašalinti nesklandumus, kylančius valstybei svarbių projektų įgyvendinimo procese. Dėl šios priežasties siūloma įstatymų projektų įsigaliojimo data – 2024 m. liepos 1 d.

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.