Teigiama, kad tai būtų dar vienas būdas valstybei kovoti su šešėliu, o darbuotojams – didesnis saugumo garantas. Pataisų iniciatoriai sako, kad gaudami atlygį grynaisiais, darbuotojai negali gauti bankų paskolų ir kitų paslaugų.   

Vienas pataisų iniciatorių aplinkos ministras Simonas Gentvilas įsitikinęs, kad valstybė turėtų daliai verslo finansuoti bankinių kortelių aparatų komisinį mokestį. Tada, pasak ministro, smuklus ir vidutinis verslas leis žmonėms atsiskaityti kortelėmis ne tik perkant už 5 ar 10 eurų, nes dabar jam neapsimoka dėl didelių mokesčių priimti korteles, kai perkama už kelis eurus.

S. Gentvilo teigimu, konkurencijos prasme dienpinigių grynaisiais draudimas bus naudingas skaidriai dirbančioms įmonėms. 

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatoriaus Mykolo Majausko duomenimis, per metus dienpinigių transporto sektoriuje išmokama apie 500 mln. eurų.

M. Majauskas taip pat informavo, kad 95 proc. šalies gyventojų bankomatus gali pasiekti nesunkiai, nes atstumas iki jų yra mažesnis nei 16 kilometrų, ir tik 1,5 proc. gyventojų iki bankomato turi važiuoti iki 20 kilometrų.

Pasak jo, nuvažiuoti kartą per mėnesį ir išsigryninti pinigus nesunku. 

Tačiau komiteto vadovas įsitikinęs, kad draudimas darbo užmokestį mokėti grynaisiais turi būti taikomas visose sektoriuose, o ne tik tuose, kurie rizikingiausi. 

M. Majauskas be kita ko pabrėžė, kad atsiskaitymai grynaisiais už prekes nebūtų draudžiami. Taip pat grynaisiais būtų mokamos pensijos ir kitos socialinės išmokos.

Seimo teisininkai sako, kad darbdaviams atlyginimus mokant tik į sąskaitas, gali būti sunku juos išsigryninti, todėl siūloma numatyti išimtį, kada galima mokėti grynaisiais.

Be to, pasak jų, mieste, kur žmogus gyvena ar dirba, gali nebūti bankomatų ar prekybos vietų, kur jis galėtų išsigryninti pinigų, maža to, esant judėjimo apribojimams tarp savivaldybių, toks darbuotojas net negalėtų nuvykti į kitą savivaldybę.

Daugiausia dienpinigių bei algų grynaisiais šiuo metu mokama transporto ir statybų sektoriuose.