Už tai, kad SGD terminalas būtų perkamas, balsavo 99 parlamentarai, 1 balsavo prieš, 17 susilaikė.

Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narys Artūras Skardžius piktinosi, kad Lietuva esą yra tapusi buvusių vyriausybių sprendimų įkaite.

„Laivo, kurio vertė yra 220 mln. eurų - tiek už jį mokėjo „Hoegh LNG“ kompanija, pirkdama laivą iš Korėjos laivų statyklos - 10 metų nuoma, kuri yra neatšaukiama, (...) kainuos mums 700 mln. eurų. Tačiau tai dar ne viskas - ši nuoma socializuota, tai reiškia, kad už ją reikia mokėti mums visiems. Ir praėjus 4 metams matome, kad ji nepakeliama. Dėl to dabartinė Vyriausybė priversta skolintis 308 mln. eurų, kad sumažintų tą nuomą likusiems 6 metams, ir dar padidinti įsipareigojimus 20 metų - iki 2044 metų. Per visą laikotarpį sumokėsime 1,4 mlrd. eurų ir daugiau“, - kalbėjo A. Skardžius.

„Valstietis“ Virgilijus Poderys teigė, kad sprendimas pirkti laivą yra teisingas jau vien dėl to, kad tai leis sumažinti terminalo išlaikymo sąnaudas, kurios būtų išskleistos per ilgesnį laiką.

„Jau nuo kitų metų išlaikymo sąnaudos mažėtų trečdaliu. Be to, turėdami savo terminalą, mes su juo galime elgtis taip, kaip norime. Daugiau laisvės ir galimybės apsispręsti“, - sakė V. Poderys.

Liberalas Eugenijus Gentvilas kalbėjo, kad SGD laivas-saugykla yra Lietuvos energetinės nepriklausomybės garantas, ir už jį iš tiesų reikėtų dėkoti buvusioms Vyriausybėms. Tačiau sprendimas pirkti laivą šiuo metu esą yra per ankstyvas.

„Lietuva yra naujas žaidėjas SGD rinkoje. Matėme, kad iš karto po terminalo įvedimo į rikiuotę prieš 4 metus mes jau keitėme kai kuriuos esminius dalykus, pavyzdžiui, dėl privalomo įsigyjamo kiekio. Mes matome, kaip dujų vartojimo rinka Lietuvoje krinta žemyn, mes nežinome „Achemos“ ateities, mes nežinome, kaip bus su Kaliningrado SGD terminalu, mes žinome, kad aktyvėja į Europą importuojamų amerikietiškų SGD dalis, žinome, kad didėja renovacijos tempai - vėl tai mažins dujų poreikį, žinome, kad atsiranda dujotiekio jungtis su Lenkija. Ir štai likus dar 6 metams, jau dabar priimame sprendimą, ką darysime su SGD terminalu. Manau, kad dabar per anksti spręsti šioje nuolat kintančioje rinkoje“, - argumentavo E. Gentvilas.

Konservatorius Arvydas Anušauskas teigė, kad, jo įsitikinimu, priimamas įstatymas yra būtinas.

„Taip, situacija dujų rinkoje kinta. Mes negalėjome visų komponentų numatyti prieš 10-metį. Tačiau manau, kad reikalingi saugikliai yra įstatyme įrašyti. (...) Įrašyta, kad, jeigu bus įvertinimai dėl pokyčių dujų rinkoje, gali būti priimti sprendimai netgi uždaryti terminalą. Šiuo atveju manau, kad įstatymas yra būtinas, reikalingas. (...) Tai jau yra mūsų ekonomikos dalis, ir labai svarbi energetinės nepriklausomybės dalis“, - kalbėjo A. Anušauskas.

Pritarus siūlytiems įstatymų pakeitimams, SGD terminalo operatorius „Klaipėdos nafta“ ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise įsigys plaukiojančiąją SGD saugyklą ir taps jos valdytoju.

Tiesa, tai nebūtinai reiškia, kad bus įsigyjamas būtent dabar iš norvegų kompanijos „Hoegh LNG“ nuomojamas laivas „Independence“. Kaip Eltai teigė energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė, „Klaipėdos nafta“ turės pasirinkti ekonomiškai naudingiausią tuo metu rinkoje esantį pasiūlymą.

„Tai gali būti tiek dabartinėje sutartyje esanti opcija dėl laivo-saugyklos „Independence“ išpirkimo, tiek įsigyjama kita plaukiojanti suskystintųjų gamtinių dujų saugykla, jei tai būtų ekonomiškai naudingesnis variantas“, - komentavo A. Vernickaitė.

Kaip ELTA jau rašė, 2014 metų spalį į Lietuvą atplukdytą SGD laivą-saugyklą Lietuva nuomoja iki 2024 metų iš norvegų „Hoegh LNG“. Tai leido panaikinti priklausomybę nuo vienintelio dujų tiekėjo iš Rusijos.

Tarptautiniai ekspertai, įvertinę, ar Lietuvai ekonomiškai labiau apsimoka nupirkti, ar toliau nuomotis Klaipėdos uoste esantį SGD laivą-saugyklą, pateikė išvadą, kad Lietuvai po 2024 metų labiausiai verta jį nusipirkti. Skaičiuojama, kad, nupirkus laivą, jo infrastruktūros išlaikymo kaštai per metus sumažėtų nuo dabartinių 66 mln. iki 43 mln. eurų.

Įstatymų pakeitimas sukuriamas teisinis pagrindas Vyriausybei ir SGD terminalo operatoriui priimti sprendimus iki 2024 m. pabaigos ekonomiškai naudingiausiu būdu nuosavybės teise įsigyti SGD laivą bei leisti nustatyti finansavimo mechanizmą SGD laivo įsigijimui ir SGD terminalo veiklos sąnaudų mažinimui.

Kaip pažymi Energetikos ministerija, šiuo metu Klaipėdos SGD terminalo veiklos sąnaudos siekia apie 66 mln. eurų per metus. Siūlomas ilgalaikis SGD tiekimo modelis leistų 23-25 mln. eurų sumažinti SGD terminalo metines veiklos sąnaudas.

Seime taip pat priimtos kitos SGD terminalo įstatymo pataisos, kuriomis reguliuojamiems energijos gamintojams bus suteikiama pasirinkimo galimybė diversifikuoti savo dujų tiekimo portfelį, dujas įsigyjant iš skirtingų šaltinių (50 proc. dujų įsigyti biržoje, o likusią dalį savo pasirinkimu). Energetikos ministerija siekia liberalizuoti gamtinių dujų tiekimo tvarką, panaikinant prievolę reguliuojamiems energijos gamintojams pirkti gamtines dujas iš paskirtojo tiekėjo „Litgas“. Energetikos ministerijos teigimu, įgyvendinus šiuos pakeitimus, būtų padidinta konkurencija gamtinių dujų rinkoje ir jos likvidumas.