Dalis valdančiųjų siūlo prie apskrito stalo dar kartą aptarti lengvatos reikalingumą, dalis žada remti 9 proc. tarifo grąžinimą nuo 2018 metų. Kai kurie „valstiečių“ ir socialdemokratų frakcijų nariai siūlo net radikalesnę priemonę – šildymą apmokestinti 15 proc. PVM tarifu. Tokiu atveju ir į biudžetą iš PVM įplauktų šiek tiek papildomų pajamų, ir sumažėtų gyventojų išlaidos šildymui. 

Tačiau tokį kolegų siūlymą išgirdę oponentai įspėja – naują tarifą teks suderinti su Europos Komisija (EK), nes toks tarifas Lietuvoje nėra įteisintas.

PVM lengvata šildymui gali grįžti nuo 2018-ųjų pradžios

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas „valstietis“ Virginijus Sinkevičius neatmeta būsiant svarstymų grąžinti 9 proc. lengvatą, tačiau jis įsitikinęs, kad ji galiotų ne anksčiau kaip nuo 2018 metų sausio.

„Taip, rudens sesijoje tikrai žiūrėsime. Finansų ministerija žiūri, iš kur galima vis dėlto paimti tų pinigų, nes biudžetas nėra guminis. Žiūrime. kaip ir kur perskirstyti, kad atsirastų ta galimybė ir rudens sesijoje pateiksime (pataisas dėl lengvatinio PVM šilumai – BNS), jeigu bus tokia galimybė, su šaltiniu“, – teigė parlamentaras.

Prieš PVM lengvatą šildymui pasisakantis parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas sako, kad nustačius gyventojams palankesnę kompensacijų už šilumą tvarką, „būtų visiškai nelogiška manyti, kad Vyriausybė vėl kažką siūlys nuo sausio“.

„Aišku, čia priklauso nuo biudžeto planų. Ir, kiek žinau, Finansų ministerijoje nėra planuojamas (grįžimas prie lengvatinio tarifo šildymui – BNS)“, – tvirtino S.Jakeliūnas.

Pasak parlamentinės Energetikos komisijos pirmininko Virgilijaus Poderio, nuolatinis politikų grįžimas prie lengvatos problemos rodo, kad nė viena frakcija „niekada rimtai nebuvo apsisprendusi dėl lengvatos tikro reikalingumo“.

„Jeigu visos frakcijos, išskyrus „valstiečius“, to (lengvatos – BNS) nori, tai turbūt balsų užteks (balsuojant dėl lengvatos grąžinimo – BNS), bet ar tai sąžininga? Reikėtų visiems susirinkti ir padiskutuoti – frakcijų atstovams be žiniasklaidos, nes kai ji yra, yra ir daug tuščio politikavimo, rimtai susėsti ir pakalbėti, išsiaiškinti, ar tikrai norime kasmetinio svaidymosi kaltinimais, kurie čia tikrieji kovotojai už žmonių teises ir jų pinigines. Jeigu manome, kad reikia tos lengvatos, tada tegu ji būna neapribota laike, nes žmones erzina ta kasmetinė diskusija“, – BNS teigė V.Poderys.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Povilas Urbšys mano, kad atnaujintos diskusijos dėl lengvatos grąžinimo „įneštų didesnę sumaištį, nes jau sprendimas priimtas“. Jis siūlo „sutelkti dėmesį“ į kompensacijų mokėjimą.

Be to, anot P.Urbšio, kol kas niekas nepateikė skaičiavimų, kaip PVM lengvatos atsisakymas pablogino vidutiniosios klasės gyventojų finansinę padėtį.

„Tik yra prielaidos, bet jeigu išaiškėtų, kad situacija blogėja, tada reikėtų galvoti, ar tai teisingas sprendimas“, – BNS teigė P. Urbšys.

Pataisą dėl PVM lengvatos šildymui ketina užregistruoti socialdemokratai

Socialdemokratų frakcijos vadovas Andrius Palionis BNS sakė, kad frakcijos nariai registruos pataisą dėl PVM lengvatos šildymui ir tai gali įvykti jau šią savaitę. Ši pataisa būtų įtraukta į viešai jau svarstomą Vyriausybės siūlomą kai kurių mokesčių pertvarkos planą, tačiau koks bus siūlomas lengvatinis PVM tarifas šildymui, dar nėra aišku.

Buvusi finansų ministrė, parlamentarė Rasa Budbergytė tikina, kad socialdemokratai neketina trauktis nuo 9 proc. tarifo.

„Kol kas galvojame, kad tai turi būti 9 proc. nuolatinis tarifas. Galvojame, registruoti ar ne (įstatymo projektą - BNS). Bet tai (lengvata šildymui - BNS) būtų teisinga tokioje situacijoje“, – BNS teigė R.Budbergytė.

Ji taip pat sako, kad „nėra blogai“ ir šiek tiek didesnis negu 9 proc. PVM tarifas šildymui, tačiau reikėtų įvertinti, kaip tas tarifas atrodys Vyriausybės siūlomos mokestinės pertvarkos fone.

„Šildymas negali būti ištrauktas nei iš paketo, nei iš vargingų žmogaus visų pajamų nelygybės mažinimo prasme. Kaip tas naujas tarifas būtų efektyvus, bus galima įvertinti, kai matai kitas visas lengvatas: „Sodros“ įmokų „grindis“, neapmokestinamų pajamų padidinimą ir kita. Gal susidėlios taip gerai, kad ir 15 proc. bus neblogai“, – svarstė R.Budbergytė.

15 proc. PVM tarifą tektų derinti su Europos Komisija

A.Palionis sako, kad logiškas sprendimas būtų grąžinti 9 proc. PVM tarifą šildymui.

„Realiai yra trys PVM tarifai – 5 proc., 9 proc. ir 21 procentas. Pasirinkimas nedidelis, todėl 9 proc. tarifas būtų logiškas. (....) Ką besiūlysime mes (valdantieji – BNS) ar konservatoriai, Vyriausybės išvada dėl pataisos bus teikiama. Jeigu Vyriausybė suderins su Europos Komisija naują tarifą, galės pasiūlyti ir jį. Bet tą reikia derinti“, – teigė A.Palionis.

Pasak jo, Lietuva be EK leidimo negali pradėti taikyti naujo PVM tarifo.

Neoficialiai kalbama, kad apie 15 proc. PVM tarifą šildymui svarsto kai kurie „valstiečių“ atstovai, tačiau A.Palionis tvirtina, kad su juo apie tai nekalbėta.

„Tarpusavy (tarp „valstiečių“ ir socialdemokratų – BNS) tokių kalbų neina. Gal jie patys tarpusavyje“, – spėliojo A.Palionis.

PVM lengvatą šildymui remiantis V.Sinkevičius kategoriškesnis.

„ES leidžia tik du lengvatinius tarifus. Vadinasi, nustačius naują tarifą, tektų  naikinti vieną dabar galiojantį. Todėl kalba apie 12 ar 15 proc. tarifą yra nelogiška, iš fantastikos srities“, – aiškino V.Sinkevičius.

Liberalas Kęstutis Glaveckas sako, kad su Europos Komisija naują PVM tarifą būtų galima suderinti ir vėliau, o jį nustačius vienašališkai, jokios baudos negrėstų, nebent įspėjimas.

„Nedidelis skirtumas būtų tų tarifų (nuo 21 proc. sumažinus iki 15 proc.). Galima palikti tą patį 9 proc.“, – BNS teigė K.Glaveckas.

Finansų ministerijos BNS atsiųstame komentare sakoma, kad trečio sumažinto tarifo taikymas neatitiktų Europos Sąjungos teisės ir dėl to grėstų pažeidimo procedūra.  

Opozicijos siūlymo dėl PVM lengvatos valdantieji nepalaiko

Konservatorių, liberalų, „tvarkiečių“, lenkų ir Mišriai Seimo narių grupei priklausančių parlamentarų iniciatyvos nuo rugsėjo grąžinti lengvatinį PVM tarifą šildymui, pasak V.Sinkevičiaus,  „valstiečiai“ savo parašais neparėmė, nes ji esą populistinė.

„Tai absoliutus populizmas. Konservatoriai, prieš teikdami siūlymus, tegu nurodo pinigų šaltinį,“ – priekaištavo V.Sinkevičius.

Pataisos autoriai Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas ir Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė įsitikinę, kad lengvatą finansuoti 2017 metais būtų galima PVM pajamų perviršiu. Tuo metu V.Sinkevičiaus tam nepritaria.

„Lietuva, stodama į euro zoną, priėmė fiskalinės drausmės įstatymą, kuris labai aiškiai pasako, kad  visas surenkamas biudžeto perviršis yra skirtas dengti skoloms, todėl, kol skolos nebus atiduodos, viskas bus nurašoma į skolą“, – tvirtino V.Sinkevičiaus.

A.Palionis taip pat abejoja opozicijos siūlymų PVM lengvatą atnaujinti jau nuo rugsėjo pradžios, nes visi mokestiniai įstatymai įsigalioja po pusmečio nuo jų priėmimo, o anksčiau – tik jeigu priimami su biudžetu.

„Nematau tokių galimybių“, – teigė Socialdemokratų frakcijos vadovas.

Finansų ministras Vilius Šapoka neprognozuoja, kaip Seimas elgsis iš naujo balsuodamas dėl PVM lengvatai šildymui ir koks likimas lauktų palengvintos kompensacijų už šildymą mažas pajamas gaunanties gyventojams tvarkos, jei lengvata būtų grąžinta.

„Kol nepriimtas sprendimas, svarstyti, kas būtų, jeigu būtų, netikslinga. Įsibėgėjus diskusijai, svarstysime galimas alternatyvas. Natūralu, jeigu būtų priimtas toks sprendimas (PVM lengvata grąžinta – BNS), tai tą kompensacijų sistemą reikėtų peržiūrėti“, – BNS anksčiau sakė finansų ministras.

Panaikinus PVM lengvatą šildymui, iki 10 proc. buvo nuleista pajamų ir išlaidų šildymui santykio kartelė, kurią peržengę gyventojai gali pretenduoti į kompensacijas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, praėjusią savaitę skaitydama metinį pranešimą Seime, kritikavo PVM lengvatos šildymui panaikinimą.

„Daug šalies gyventojų ir taip neišgali susimokėti komunalinių mokesčių, sulig šildymo sezonu šiluminis skurdas dar padidės, kelis kartus išplėsdamas potencialių pašalpų gavėjų ratą“, – tvirtino D.Grybauskaitė.

Dabar 9 proc. PVM tarifas taikomas knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, viešbučiams, laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, keleivių vežimui, o 5 proc. – tik kompensuojamiems vaistams ir nekompensuojamiesiems, kainuojantiems daugiau negu 300 eurų.

Šildymui nuo birželio taikomas įprastas 21 proc. PVM tarifas.