Vyriausybė siūlė leisti savivaldybėms pačioms nustatyti neapmokestinamą pirmojo būsto vertę, vadinamąsias grindis, o virš jų būtų taikomi 0,1–1 proc. tarifai. Tačiau koalicijos taryba praėjusią savaitę sutarė, kad pirmas būstas iš viso neturi būti apmokestinamas – tam pritarė ir komitetas.

Už tai, kad pirmas būstas būtų apmokestinamas, balsavo trys komiteto nariai iš Socialdemokratų partijos, prieš buvo penki politikai iš valdančiųjų ir opozicinių partijų, o du opoziciniai konservatoriai balsavime nedalyvavo.

BFK posėdyje dalyvavęs finansų ministras Rimantas Šadžius pabrėžė, kad jeigu Seimas liks prie tokio NT apmokestinimo varianto, pagrindinis būstas nebus apmokestinamas „koks jis bebūtų, koks brangus bebūtų ir kurioje vietoje bestovėtų“.

Pasak jo, nuo to nukentės savivaldybės, nes pajamos iš NT mokesčio už pagrindinį būstą planuotos skirti jų reikmėms, o už bet kurį kitą būstą – krašto apsaugai.

R. Šadžius prognozuoja, kad galutinė diskusija ir sprendimas, kaip atrodys įstatymas dėl NT mokesčio, persikels į Seimo plenarinių posėdžių salę. 

„Iš viso pateikto Vyriausybės mokestinių pokyčių paketo, iš viso iš devynių įstatymų projektų, šitas pasirodė aktyviausias daugelio dalyvaujančių diskusijoje kūrybos procesas ir rezultatas. Laukimo galutinio rezultato Seime“, – teigė ministras.

Dabar gyventojų NT apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų – nuo 200 tūkst. eurų.

Iš NT mokesčio – 80 mln. eurų per metus

Tuo metu antrąjį ir bet kurį kitą nekomercinį žmogaus būstą (ne pagrindinį gyvenamąjį būstą, kur deklaruota gyvenamoji vieta) BFK siūlo apmokestinti pagal vertę. Tarifą nustatytų valstybė, o pajamos iš šio mokesčio atitektų Gynybos fondui. 

50 tūkst. eurų viršijančiai turto vertei būtų taikomas 0,2 proc. tarifas, viršijančiai 200 tūkst. – 0,4 proc., viršijančiai 400 tūkst. – 0,6 proc., o viršijančiai 600 tūkst. – 1 proc. tarifas.

Būtų neapmokestinama turto vertė, siekianti iki 50 tūkst. eurų.

50 tūkst. eurų viršijančiai turto vertei būtų taikomas 0,2 proc. tarifas, viršijančiai 200 tūkst. – 0,4 proc., viršijančiai 400 tūkst. – 0,6 proc., o viršijančiai 600 tūkst. – 1 proc. tarifas.

Komitetas balsavo ir dėl penktojo tarifo, kurį pasiūlė komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas. Nutarta 1 mln. eurų viršijančią turto vertę apmokestinti 2 proc. – toks tarifas galioja ir dabar.

BFK taip pat pritarė, kad masinis turto vertinimas, pagal kurį skaičiuojamas NT mokestis, būtų atliekamas kas trejus metus, o ne kas penkerius kaip dabar.

Tuo metu komercinio NT apmokestinimas nekeičiamas – jam būtų taikomas 0,5–3 proc. tarifas, jį nustatytų savivaldybės. Kaip ir anksčiau, jį siūloma apmokestinti papildomu 0,2 proc. tarifu, jo lėšos būtų skirtos Gynybos fondui.

R. Šadžiaus teigimu, iš apmokestinto antrojo būsto ar paskesnio turto, taip pat iš komercinio NT mokesčio tikimasi gauti apie 80 mln. eurų pajamų.

Apleistas ar neprižiūrimas komercinis NT būtų apmokestinamas 1-5 proc. tarifu, o konkretų jo dydį nustatytų savivaldybė. 

Trys GPM tarifai

Seimo BFK taip pat pritarė trims gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifams – 20, 25 ir 32 proc., bet nepalaikė siūlymo įvesti ketvirtąjį 36 proc. tarifą.

Tris GPM tarifus, įvedant naują 25 proc. tarifą, siūlė mokesčių pertvarką inicijavusi Vyriausybė.

Iš pradžių Vyriausybėje svarstyta siūlyti ir 36 proc. tarifą, tačiau vėliau idėjos atsisakyta. Analogišką pasiūlymą projektą svarstant Seime įregistravo A. Sysas, bet jis palaikymo nesulaukė.

BFK pritarė konservatorės Gintarės Skaistės siūlymui sugriežtinti verslo liudijimų turinčių gyventojų veiklą.

Komitetas pritarė siūlymui verslo liudijimus, kaip supaprastintą veiklos formą, palikti smulkiausiems verslininkams ir nuleisti apyvartos kartelę nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų per metus, o šią ribą peržengę verslo liudijimų turėtojai turėtų rinktis kitą veiklos formą.

Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kelioms veikloms žmogus turės verslo liudijimus, iš visų jų pajamoms pasiekus 20 tūkst. eurų, jis su verslo liudijimais dirbti nebegalės.

R. Šadžius sako, kad šis komiteto sprendimas galbūt nebus galutinis.

„Neabejoju, kad ir dėl jo diskusija užvirs plenarinių posėdžių salėje“, – tvirtino ministras.

Kiti mokesčiai

Komitetas taip pat pritarė standartinio pelno mokesčio tarifo didinimui 1 proc. punktu iki 17 proc., o lengvatinio – taip pat 1 proc. punktu iki 7 procentų.

Be to, pritarta Saugumo įnašo įstatymo projektui, numatančiam draudimo įmokų apmokestinimą.

Siūloma 10 proc. tarifu apmokestinti visas ne gyvybės draudimo sutartis, išskyrus asmeninių automobilių civilinę atsakomybę. 

BFK taip pat palaikė siūlymą nuo 9 iki 21 proc. padidinti PVM centralizuotam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms.

Knygoms, neperiodiniams leidiniams tarifas mažinamas nuo 9 iki 5 proc., o lengvatinis 9 proc. tarifas apgyvendinimui, keleivių vežimui, meno ir kultūros renginiams didinamas iki 12 procentų.

Komitete taip pat pritarta Vyriausybės siūlymui akcizu apmokestinti saldintus gėrimus, turinčius pridėtinių cukrų.

Į plenarinių posėdžių salę pakeitimai grįš ketvirtadienį, kai už projektus bus balsuojama po svarstymo. Jeigu jiems bus pritarta, liks dar vienas balsavimas dėl mokesčių pakeitimų priėmimo.

BNS rašė, kad valdantieji siekia mokesčių pakeitimus priimti iki liepos, kad jie įsigaliotų nuo kitų metų.

Priėmus siūlomą mokesčių pakeitimų paketą kitais metais į valstybės biudžetą planuojama papildomai surinkti apie 280 mln. eurų, 2027 metais – 552 mln. eurų. Didžiąją dalį šių lėšų žadama skirti krašto apsaugai.

Valstybės gynimo taryba dar sausį nusprendė siekti, jog Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų skirtų papildomus 12–13 mlrd. eurų, kas kilsteltų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto.

Visi mokestinius pokyčius numatantys projektai Seimo plenariniame posėdyje bus svarstomi ketvirtadienį.