Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas pareiškė, kad ilgalaikių bedarbių išlaikymas valstybei brangiai kainuoja, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija „snaudžia“.

Finansų ministro patarėja sako, kad tai gali paskatinti pertvarkyti socialinę nedarbo rėmimo sistemą.

„Ilgalaikiai bedarbiai neina netgi dirbti. Darbo birža atsiunčia į įmonę žmogų, o bedarbis nuėjęs sako: parašyk man, kad netinku. Arba jis atbulom rankom dirba, todėl, kad jis pradėjęs dirbti už minimalią algą, nebetenka nemažos išmokų dalies. Ir viską sudėjus jam gaunasi mažiau negu gaudavo nedirbdamas, o nelegaliai prisidurdamas neoficialiai“, - trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams teigė Violeta Latvienė.

Ji pritarė, kad socialinę nedarbo sistemą reikia peržiūrėti.

„Tai ko Socialinės apsaugos ir darbo ministerija snaudžia? Juk išmokam tokius pinigus, veltui išmokam“, - piktinosi socialdemokratas Bronius Bradauskas.

„Labai dosnūs esame“, - posėdyje teigė finansų viceministras Algimantas Rimkūnas.

Tuo tarpu liberalas Kęstutis Glaveckas paragino komitetą priimti „kažkokį dokumentą“ dėl susidariusios padėties: „Mes tik kalbame, bet nieko nedarome“.

Komiteto nario socialdemokrato Andriaus Palionio duomenimis, tokių vengiančių darbo ilgalaikių bedarbių yra pusė visų darbo neturinčių žmonių.

Lietuvos darbo birža BNS pranešė, kad vasario 1 dieną buvo 53,2 tūkst. ilgalaikių bedarbių - jie sudarė 30,4 proc. visų registruotų bedarbių. 2,9 tūkst. ilgalaikių bedarbių yra jaunesni kaip 25 metų, kurių nedarbo trukmė viršija 6 mėnesius, ir 50,3 tūkst. – vyresni nei 25 metų, jų nedarbo trukmė viršija 12 mėnesių.

Seimas praėjusių metų pabaigoje sumažintas bedarbio pašalpas atstatė ikikrizinį lygį, kai maksimali pašalpa siekė 301,7 euro (1041 litą). 2015 metais tam numatyta 58 mln. eurų.