Įmones, kurios nepaisys draudimo ir grynaisiais atsiskaitys virš 3 tūkst. eurų, siūloma pripažinti neatitinkančiomis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Tai reiškia, kad jos vienerius metus negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. 

Be to, numatoma, kad gyventojai, pažeidę Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą, ateityje nebegalėtų pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinių.

Seimui siekiant apriboti atsiskaitymus grynaisiais, grupė valdančiųjų ir opozicijos atstovų Seime įregistravo Mokesčių administravimo įstatymo pataisas, kurioms komitetas trečiadienį pritarė.

Seimas po svarstymo yra pritaręs pataisoms, ribojančioms atsiskaitymus grynaisiais – nuo lapkričio tiek įmonėms, tiek gyventojams siūloma drausti atlikti sandorius grynaisiais virš 3 tūkst. eurų.

Lietuvos banko duomenys rodo, kad 97 proc. visų mokėjimų nesiekia 5 tūkst. eurų, o 92 proc. – iki 1250 eurų. 

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis, nekilnojamojo turto rinkoje 26,5 proc. atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai.

Seimas taip pat svarsto Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, numatančias, kad už atsiskaitymų grynaisiais pažeidimus baudos būtų skiriamos ir mokantiems pinigus, ir juos priimantiems: gyventojams jos siektų 300–900 eurų, įmonėms arba jų vadovams – 600–1500 eurų. Už pakartotinus pažeidimus baudos būtų atitinkamai iki 2,4 tūkst. ir iki 3 tūkst. eurų.

VMI atstovė: atsiskaitymų grynaisiais išimtis reabilituotų pažeidėjus

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kritikuoja siūlymą taikyti išimtį ir kai kuriais atvejais leisti grynaisiais atsiskaityti virš 3 tūkst. eurų.

VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė sako, kad Seimui pritarus siūlomai išimčiai, pasikartotų situacija, kai buvo reikalaujama VMI pranešti, jeigu per metus grynaisiais gaunama daugiau negu 15 tūkst. eurų.  

„Noras papiktnaudžiauti atsiras ir jie teiks pranešimus. Nuogąstaujame, kad tas pranešimo pateikimas nereabilituotų pažeidimo ir nesutrukdytų pasiekti kitų tikslų“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė R. Virvilienė.

Seimas po svarstymo yra pritaręs pataisoms, kuriomis nuo lapkričio tiek įmonėms, tiek gyventojams siūloma drausti atlikti sandorius grynaisiais virš 3 tūkst. eurų. Išimtys būtų taikomos, jeigu nebūtų galima atsiskaityti pavedimu ar banko kortele. Tada sandorio šalys per 10 dienų VMI turėtų pranešti apie tokį atsiskaitymą, nurodant priežastį.

„Baiminuosi, kad ar nebus taip, kad jeigu asmuo pateiks pranešimą, kad negalėjo atsiskaityti negrynaisiais, neįgaus to teisinio stabilumo ir negalėsime nuneigti, kad asmuo negali grįsti grynaisiais gautų pajamų savo išlaidų“, – kalbėjo VMI atstovė.

R. Virvilienė mano, kad įteisinus išimtį VMI gaus šimtus pranešimų apie atsiskaitymus grynaisiais virš 3 tūkst. eurų. 

Pasak jos, kai buvo įvestas reikalavimas kartą per metus teikti pranešimą apie gautas 15 tūkst. eurų viršijančias pajamas, pirmaisiais metais gauta 315 tokių pranešimų dėl 13 mln. eurų pajamų. 

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad įstatymą priimti su išimtimi geriau negu jo visai nepriimti.

„Jeigu įkalsime griežtą reikalavimą jokiais būdais neatsiskaitinėti grynaisiais, galime sužlugdyti iš viso įstatymo priėmimą“, – įspėjo jis.