Komitetui apsvarsčius ir pritarus, Azartinių lošimų bei Loterijų įstatymų pataisos bus svarstomos viso parlamento.

Jomis siūloma įpareigoti finansų įstaigas stebėti, ar klientų mokėjimai internetu arba mokėjimo kortele vyksta į legalias įmones, kurių sąrašą sudarytų rinkos reguliuotojas – Lošimų priežiūros tarnyba.

„Šitais pakeitimais siekiame dar efektyviau kovoti su nelegaliais nuotoliniais lošimais. Iki šiol turėjome sistemą, kuri leisdavo blokuoti mokėjimus, kurie atliekami iš Lietuvos finansų įstaigų nelegalioms interneto lošimų svetainėms tik tokiu atveju, jei jos būdavo užblokuotos. (...) Sistemą tobuliname, (...) įvesdami naują principą. kuris vadinamas baltuoju sąrašu, (...) pagal kurį Lietuvoje licencijuotos finansų įstaigos galėtų atlikti mokėjimus tik toms lošimų paslaugas teikiančioms įmonėms, kurios turi teisę veikti Lietuvoje“, – BFK posėdyje trečiadienį sakė finansų viceministrė Vaida Markevičienė.

Pakeitimais siūloma bankus, kredito unijas ir kitus mokėjimo paslaugų teikėjus įpareigoti griežčiau kontroliuoti, kad pinigai nepatektų nelegaliems lošimų ir loterijų organizatoriams.  

Siūloma kortele ar internetu atsiskaitančių klientų mokėjimus priimti tik tada, kai jie mokės legalioms lošimų ir loterijų įmonėms ar jų platintojams, jei jos bus įtrauktos į Lošimų priežiūros tarnybos sudarytą sąrašą. Jame būtų tik įmonės, galinčios veikti Lietuvoje, o sąrašas būtų viešai skelbiamas. Kiti mokėjimai turėtų būti blokuojami.

Įmonė į sąrašą būtų įtraukiama arba išbraukiama tą pačią dieną, kai jai išduodama ar panaikinama licencija.

Lošimų verslo asociacijos vadovas Mantas Zakarka sakė, kad tokios pataisos būtų pirmasis žingsnis mažinant šešėlį lošimų sektoriuje.

Vis dėlto, jis aiškino, jog mokėjimo kortelėmis nuotolinių lošimų svetainėse atsiskaitoma retai.

Pakeitimais siūloma bankus, kredito unijas ir kitus mokėjimo paslaugų teikėjus įpareigoti griežčiau kontroliuoti, kad pinigai nepatektų nelegaliems lošimų ir loterijų organizatoriams. 

 

„Iš savo praktikos vertiname, kad tokių mokėjimų yra labai, labai mažai ir, tikėtina, kad ir užsienio bendrovėse tokių piliečių, kurie ketina nelegaliai lošti, mokėjimų yra labai mažai“, – komitete teigė M. Zakarka.

BFK narys „valstietis“ Valius Ąžuolas kalbėjo, jog siūlomą reguliavimą bus nesudėtinga apeiti nelegaliose svetainėse lošiantiems asmenims naudojant užsienietiškas mokėjimo korteles: „Lietuvis pasiima kortelę kitoje šalyje, ateina į Lietuvos bankomatą ir išsiima išloštus pinigus. Jokios problemos nėra. Kaip suprantu, šio dalyko užkardymo nebus.“

Atsakingo lošimų verslo asociacijos vadovas Mindaugas Ardišauskas taip pat pabrėžė, kad mokėjimo kortelėmis lošėjai atsiskaito retai, vylėsi, jog nuotolinių lošimų kontrolės stiprinimą tęs ir naujos kadencijos Finansų ministerijos vadovybė.

„Vadinkime, kad tai yra pirmas žingsnis, bet ne kelionės pabaiga (...), nes žala viešajam interesui, valstybės biudžetui yra milžiniška“, – kalbėjo M. Ardišauskas.

Pataisomis finansų įstaigas siūloma įpareigoti nustatyti nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdytojus pagal tarptautinių kortelių schemų atpažinimo kodus.

Pakeitimais siūloma didinti lošėjų apsaugą tobulinant kovą su nelegaliais lošimais, taip pat užtikrinti tinkamą Lošimų priežiūros tarnybos privalomų nurodymų įgyvendinimą.

Finansų ministerijos Draudimo veiklos skyriaus vedėja Lolita Šumskaitė komitete pabrėžė, jog iki šiol nelegalią lošimų svetainę nustačiusi Lošimų priežiūros tarnyba finansines lošėjų operacijas joje stabdyti nurodo pirmiausia gavusi teismo pritarimą.

L. Šumskaitės teigimu, mokėjimo įstaigoms kyla problemų blokuojant atsiskaitymus mokėjimų kortelėmis.

„Todėl įvedamas sustiprinimas, kad jei mokėjimo paslaugų teikėjas mato, kad yra atsiskaitymas kortele, jis privalės atlikti papildomus veiksmus – sutikrinti su baltuoju sąrašu. Taip pat už šitų pareigų nevykdymą numatomos sankcijos“, – teigė L. Šumskaitė.

Finansinių technologijų įmonių asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovės Gretos Ranonytės teigimu, fintech įmonės iniciatyvai pritaria. Tačiau ji pabrėžė, kad mokėjimo įstaigoms labai sudėtinga blokuoti lošėjų mokėjimus.

„Blokuoti mokėjimus nėra taip paprasta. Turime turėti konkrečius dėmenis, kuriuos įvedinėjame į savo sistemą“, – komitetui sakė G. Ranonytė.

„Kaip rinka, nenorėtume, kad šis kanalas, tai yra mokėjimo apdorojimas, taptų pagrindine priemone kovoti su nelegaliais lošimais“, – pridūrė ji.

Tyrimas apie legalių ir nelegalių nuotolinių lošimų rinkos dydį Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje atskleidė, kad nelegalių lošimų rinka Lietuvoje 2021 metais sudarė 15 proc., arba daugiau kaip 18 mln. eurų. Nesurinktų mokesčių dalis, manoma, siekia apie 2 mln. eurų. 

Šių metų pradžioje paskelbtas tyrimas parodė, kad nelegalių lošimų internetu mastas Lietuvoje siekia apie 25 proc., o nelegaliose svetainėse turinčių žaidimo patirties lošėjų dalis siekia 69 proc.

Bendrovės „Spinter tyrimai“ tyrimo duomenimis, 33 proc. žaidėjų naudoja technines apėjimo priemones, apie 25 proc. renkasi Lietuvoje neregistruotas svetaines.