Neskaičiavimas – „finansinė tamsa“

O. Bložienė pastebi, kad apklausų duomenimis net du trečdaliai gyventojų niekaip nefiksuoja savo pajamų ir išlaidų bei nesupranta, kokią naudą jiems gali atnešti sudėliotas asmeninis biudžetas. Anot jos, tai – didžiausia finansinė klaida, mat kol žmogus tiksliai nemato, kiek pinigų gauna ir kam juos išleidžia, tol susitaupyti ir pasiekti finansinių tikslų nepavyks.

„Kol tiksliai nematome, kiek pinigų gauname ir kam juos išleidžiame, esame tarsi tamsoje. Tam, kad iš jos išliptume, pirmiausia reikėtų patikrinti, ar išlaidos neviršija pajamų. Jei ne, jų skirtumas yra minimali suma, kiek kiekvieną mėnesį turėtų likti lėšų taupymui ar išsikeltiems tikslams. Visgi, jei žmogus nori sutaupyti daugiau, reikėtų kiekvieną išlaidų eilutę išsinagrinėti atskirai bei įvertinti, kam išleidžiama daugiausia. Būtent nuo šių išlaidų mažinimo reikėtų pradėti pokyčius“, – aiškina O. Bložienė.

Įvardinkite konkretų tikslą, kam norite sutaupyti. Žinodami, kad kažko atsisakę dabar – vėliau mėgausitės norimu pirkiniu, taupysite lengviau.

Asmeninių finansų ekspertė pataria, kad nusprendus įgyvendinti pokyčius nereikėtų visko keisti iškart, mat taip rizikuojama prarasti motyvaciją ir grįžti prie senų įpročių. Tik sėkmingai sumažinus išlaidas vienoje srityje, reikėtų imtis kitos.

„Įvardinkite konkretų tikslą, kam norite sutaupyti. Žinodami, kad kažko atsisakę dabar – vėliau mėgausitės norimu pirkiniu, taupysite lengviau. Tam, kad skaičiavimas būtų paprastesnis, rekomenduoju pasinaudoti technologijomis. Pamatyti išlaidas ir net sutaupyti gali padėti įvairios programėlės ar bankai – pavyzdžiui, galite užsisakyti išlaidų apvalinimo paslaugą ir kaskart pirkdami keliolika centų atsidėsite taupymui“, – pataria ekspertė.

Taupyti nepavyksta dėl klaidų

Tiesa, specialistė atkreipia dėmesį, kad taupymas namuose, neplanavimas, skuboti ir emocionalūs sprendimai, neryžtingumas bei kantrybės stoka yra pagrindinės klaidos, kišančios koją geresniam finansų valdymui. Asmeniniuose finansuose svarbiausia yra nuoseklumas, gebėjimas priimti sprendimus įvairiose situacijose ir įgūdžių lavinimas. O. Bložienė pabrėžia, kad taupymas bei gebėjimas atidėti dalį savo pajamų yra įprotis, kurį galima išsiugdyti.

Odeta Bložienė. Asmeninio archyvo nuotr.

„Įgūdžiams ir įpročiams atsirasti reikia laiko, todėl labai svarbu pradėti juos lavinti net turint ir pačias mažiausias pajamas. Vaikai turi išmokti taupyti iš savo kišenpinigių, studentai iš stipendijos ir tėvų paramos, o vėliau – ir gaunant darbo užmokestį. Reikia visada prisiminti, jog augant pajamoms išlaidos labai sparčiai prisitaikys prie pasikeitusios situacijos ir pajamų augimo nepasijus. Vis dėlto, išmokus atidėti dalį nuo mažų pajamų, kur kas lengviau bus atidėti ir nuo didėjančių“, – įžvalgomis dalijasi ekonomistė.

Planavimas ne tik taupymui, bet ir saugumui

Vaikai turi išmokti taupyti iš savo kišenpinigių, studentai iš stipendijos ir tėvų paramos, o vėliau – ir gaunant darbo užmokestį.

Savo ruožtu „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė planuojant finansus ragina atkreipti dėmesį ir į apsipirkimų planavimą bei maisto nešvaistymą. Ji teigia, kad neretai į parduotuves atvažiuojantys žmonės būna numatę, kokių maisto produktų jie norėtų, tačiau neįvertinę, ką iš tų maisto produktų gamins bei kokį kiekį įsigijus likučių neliks. Negana to, „Maximos“ atstovė pastebi, kad tokiu atveju žmonės parduotuvėje sugaišta daugiau laiko, o šiuo laiku to reikėtų vengti.

„Neretai atvykdami į prekybos centrus pirkėjai žino, kad norėtų, pavyzdžiui, vištienos, tačiau nežino, ką tiksliai norėtų iš jos pasigaminti. Tokiais atvejais pirkėjai pradeda svarstyti, ką geriau įsigyti: filė, sparnelių, blauzdelių, o gal faršo. Tinkamai neįvertinę poreikio pirkėjai neretai įsigyja per mažai arba per daug produkto, todėl neišvengia pakartotinio vykimo į prekybos centrą arba maisto švaistymo. Pandemijos akivaizdoje klientus raginame planuoti apsipirkimus bei kuo didesnį dėmesį skirti saugiam apsipirkimui. Pirkinių ir patiekalų planavimas – svarbus veiksmas saugantis nuo viruso“, – akcentuoja E. Dapkienė.

E. Dapkienė primena, kad kiekvienas vykstantis į prekybos centrą turi ne tik dėvėti burną ir nosį dengiančią veido apsaugos priemonę, bet ir laikytis kitų rekomendacijų: dezinfekuoti rankas prieš apsipirkimą ir po jo, mūvėti apsaugines vienkartines pirštines, laikytis saugaus 2 metrų atstumo nuo kitų klientų ir darbuotojų bei neliesti parduotuvėje esančių paviršių ir prekių, kurių neketina pirkti.

Septyni vertingi patarimai

Tam, kad išlaidas pavyktų sumažinti, o sutaupyti daugiau, asmeninių finansų ekspertė O. Bložienė pataria vadovautis 7-mis svarbiomis taisyklėmis.

1. Namai lyg verslas

Pirmiausia, apie savo namus reikėtų galvoti kaip apie verslą. Kaip ir kiekviename versle – namuose egzistuoja skirtingi procesai bei atsakomybės. Ūkinę namų veiklą įvertinus kaip verslą pavyks profesionaliau žiūrėti į procesų bei kaštų optimizavimą. Anot ekonomistės, namuose, kaip ir versle, – visi turi savo atsakomybes ir funkcijas, tad visi turi stengtis sutaupyti savo srityse.

2. Apsipirkimą pradėkite namuose

Apsipirkimą reikėtų pradėti dar namuose bei įvertinti, kokie maisto likučiai yra šaldytuve. Kaip ir versle taip ir namuose svarbu sekti inventorių, nes taip bus paprasčiau nuspręsti, kokių maisto produktų reikia. Žinant poreikį yra lengviau planuoti išlaidas, o pirkinių sąrašas leis geriau įvertinti, ko iš tiesų reikia. Kai pavyks išmokti nenukrypti nuo sąrašo – sumažės ir spontaniško ar emocinio apsipirkimo atvejai.

Dažniausių pirkinių – maisto bei higienos – reikmenų sąrašus rekomenduojama pildyti visą savaitę ir prieš keliaujant pirkti ar darant užsakymą elektroninėje erdvėje pasitikrinti, ar visko reikia. Jei pirkinių sąrašą laikysite matomoje vietoje – ant šaldytuvo ar ant kompiuterio darbastalio – bus paprasčiau sąrašą papildyti tais produktais, kurie pasibaigė, bei sekti, ko reikės kito apsipirkimo metu.

3. Sudarykite valgiaraščius

Į virtuvę namuose galima pažvelgti ir kaip į restoraną. Norint taupyti reikėtų sudaryti savaitės valgiaraštį ir maistą pirkti kartą per savaitę. Jei atrodo per daug sudėtinga – pradėkite nuo kelių dienų valgiaraščio plano bei pirkinių atitinkamam laikui. Tai padės ne tik sutaupyti, bet ir nešvaistyti maisto bei neišmesti pasenusių produktų. Visuomet galima pasistengti vienos dienos likučius paversti kitos dienos pietumis ar bent jau užkandžiu. Mažiau išmesto maisto – daugiau pinigų sąskaitoje.

4. Apsipirkimas yra darbas

Švaistome maistą, nes neįvertiname, kiek iš tiesų jo galime suvalgyti ir nusiperkame per daug. 

Apsipirkimas – kaip ir kiekviename versle, taip ir namuose – atskira pareigybė. Prieš vykdami į parduotuvę sudarykite planą, kaip vyks apsipirkimas, į kokius skyrius reikės užsukti, ko juose galėtų prireikti. Turėdami pirkinių sąrašą, suskirstytą grupėmis, galėsite iš anksto suplanuoti savo kelią parduotuvėje. Aiškus kelias – mažiau „neplanuotų“ pirkinių ir sugaišto laiko. Stenkitės apsipirkti kartą per savaitę. Kuo dažniau užsuksite į parduotuvę, tuo didesnė tikimybė išleisti daugiau pinigų perkant neplanuotus pirkinius.

5. Nustatykite pinigų limitą

Nustatę savo namų ūkio poreikį – sudarę pirkinių sąrašą – galėsite nesunkiai apskaičiuoti apytikslę sumą, kurios prireiks numatytiems produktams įsigyti bei nustatyti pirkinių „lubas“. Nusistačius, kokia yra maksimali suma, kurią galite išleisti, bus lengviau atsispirti spontaniškiems, emociniams pirkiniams. Kasdieninėms prekėms galima turėti atskirą „pirkinių“ kortelę ar sąskaitą. Pirkinių sąskaitoje atidėjus mėnesio limitą bus lengviau kontroliuoti išlaidas. Vieną dieną pirkdami daugiau, vėliau turėsite skolintis iš likusio mėnesio biudžeto arba pataupyti.

6. Lyginkite kainas

Vienas iš pagrindinių ir svarbiausių taupymo būdų – lyginti kainas. Pradėkite nuo tos pačios rūšies, tačiau skirtingų gamintojų kainų. Kadangi ne visi gamintojai vienodai pakuoja produktus – jums padės parduotuvėse skelbiamos kainos ne tik vienetais, bet ir kilogramais ar litrais – taip bus paprasčiau apelsinus lyginti su apelsinais arba kilogramą sviesto lyginti su kitu kilogramu sviesto.

7. Alkio akys didelės

Niekada neikite į parduotuvę „tuščiu skrandžiu“, mat tokiu atveju kyla rizika, kad įsigysite ne tik sąraše įrašytus produktus, bet ir prekių, kurios nebuvo planuotos. Tyrimais įrodyta – pirkdami maistą alkani žmonės daug dažniau linkę spontaniškai pirkti tuos produktus, kurie suteikia greitos energijos. Apsipirkdami alkani žmonės taip pat būna linkę pervertinti maisto suvartojimo galimybes.

O. Bložienė teigia, kad šių taisyklių laikymasis padės ne tik sutaupyti, tačiau ir išvengti maisto švaistymo. Ji atkreipia dėmesį, kad statistiniais duomenimis keturi iš penkių apklaustų šalies gyventojų bent kartą per savaitę išmeta maisto produktus. O kiekvienas gyventojas per metus vidutiniškai išmeta daugiau nei pusšimtį kilogramų maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas.

„Maistą išmetame, nes jis tiesiog nebe taip gražiai atrodo arba jo galiojimas eina į pabaigą. Švaistome maistą, nes neįvertiname, kiek iš tiesų jo galime suvalgyti ir nusiperkame per daug. Jeigu kaskart išmesdami maistą suskaičiuotume, kiek tai yra pinigų, manau dažniau susimastytume, kiek reikia gaminti ir pirkit“, – pabrėžia O. Bložienė.