NATO antradienį paskelbtose projekcijose teigiama, kad Lietuvos gynybos biudžetas šiemet turėtų siekti 1,96 proc. bendrojo vidaus produkto.

Pernai planuojant 2018 metų biudžetą buvo teigiama, kad Lietuvos gynybos finansavimas pasieks 2,006 proc. BVP.

Tačiau rodiklis sumažėjo dėl to, kad pavasarį buvo pagerintos Lietuvos BVP augimo prognozės.

„Dėl per didelio BVP augimo, dabartinis finansavimas formaliai nesiekia 2 proc., bet esame patikinę mūsų NATO partnerius, kad bus surasti būdai skirti papildomas lėšas krašto apsaugai dar šiais metais ir užtikrinti 2 proc. įsipareigojimą“, – BNS antradienį sakė premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Arnoldas Pikžirnis.

Vyriausybės ir Seimo atstovai kol kas nekomentuoja finansavimo šaltinių ir terminų, kada būtų peržiūrimas biudžetas – sprendimus žadama priimti įvertinus rudenį Finansų ministerijos atnaujintas ekonomikos augimo prognozes.

„Vykdysime įsipareigojimus gynybai skirti ne mažiau 2 proc. Šis klausimas bus sprendžiamas rudenį išanalizavus prognozes.

Gera žinia, kad augam labiau nei atsargiai prognozavome“, – BNS antradienį sakė Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.

Jei ekonomikos augimo prognozės nesikeistų, papildomai krašto apsaugai reikėtų atseikėti apie 18 mln. eurų.

2 proc. BVP yra NATO dokumentuose užfiksuotas standartas, ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas griežtai kritikuoja šalis, kurios jo nepasiekia.

Lietuva pagal gynybos išlaidas, lyginant su ekonomikos dydžiu, užima šeštą vietą NATO.

Pagal dabartinį projektą, šiemet krašto apsaugai Lietuva numato skirti 873 mln. eurų. Absoliučiais skaičiais mažesnį biudžetą turi aštuonios Europos šalys – Juodkalnija, Albanija, Liuksemburgas, Slovėnija, Estija, Kroatija, Latvija ir Bulgarija.