Pagal 2017-2020 m. kelių asfaltavimo programą, iš viso per šiuos trejus metus planuojama, kad asfaltas bus nulietas 1654 km ruože. Tuo metu iki šiol išasfaltuota 713 km žvyrkelių.

„Žvyrkeliai yra išsidėstę visoje Lietuvoje, ir tikrai neišskirčiau vienos pagrindinės vietos, tiesiog pats kelių asfaltavimo principas yra išasfaltuoti neišasfaltuotus ruožus, kai ruožai yra neasfaltuoti tarpuose tarp asfaltuotų, ir baigti asfaltuoti gyvenvietėse, kad žmonėms būtų geresnė gyvenimo kokybė“, - „LRT radijo“ laidoje „Ryto garsai“ kalbėjo Automobilių kelių direkcijos direktorius.

Pasak V. Andrejevo, ruožai, kuriuose ketinama lieti asfaltą, pasirenkami atsižvelgiant į savivaldybių pateiktus prašymus, eismo intensyvumą ir kitus kriterijus.

„2017 m. savivaldybės aktyviai dalyvavo skirdamos savo balsą, nes jų balsas lėmė apie 20 proc.“, - sakė V. Andrejevas.

Šiuo metu šalyje yra apie 7 tūkst. km neišasfaltuotų kelių. Automobilių kelių direkcijos direktoriaus teigimu, net ir intensyvi programa negali išspręsti visų įsisenėjusių problemų dėl žvyrkelių.

Vis dėlto, pasak V. Andrejevo, Susisiekimo ministerija parengė strateginį planą, kuriuo iki 2030 m. ketinama palikti apie 3 tūkst. km neišasfaltuotų kelių.

„Tai perpus mažiau negu dabartinis neišasfaltuotų kelių tinklas“, - sakė V. Andrejevas.

Tuo metu komentuodamas žvyrkelių priežiūrą, V. Andrejevas sakė, kad žvyrkeliai dėvisi, tačiau pernai buvo pakeltas jų priežiūros lygis, ir kelio greideriavimo darbai atliekami ne kas 32 dienas, kaip buvo anksčiau, bet kas 16 dienų.

Gyventojai, pastebėję blogai prižiūrimos žvyrkelius, pasak V. Andrejevo, turėtų kreiptis į Automobilių kelių direkciją.

ELTA primena, kad Vyriausybė kovo 20 d. posėdyje pritarė Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų naudojimo sąmatos pakeitimams šiems metams, įtraukiant 2018 metais skirtų, bet nepanaudotų lėšų likutį.

Vadovaujantis šių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, KPPP finansavimo įstatymu, aprašu ir įtraukus praėjusių metų viršplanines ir nepanaudotas lėšas, programos finansavimui iš viso skiriama 563 mln. eurų - 86 mln. eurų daugiau, nei buvo iki šiol.

Kaip skelbiama Vyriausybės pažymoje, 99,3 mln. eurų, vietoje buvusių 80 mln. eurų, skiriama valstybinės reikšmės rajoniniams keliams su žvyro danga asfaltuoti, 10 mln. eurų - vietinės reikšmės keliams su žvyro danga asfaltuoti, 15 mln. eurų - magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožo nuo 89,4 iki 107 km rekonstravimui.

Skiriama 5 mln. eurų daugiau (7,5 mln. eurų) valstybinės reikšmės krašto kelio Šilutė-Rusnė rekonstravimui ir estakados šio kelio užliejamajame ruože statybai. Taip pat planuojama skirti 5 mln. eurų projektui „Dviejų lygių sankryžos Vilniuje, Žirnių g., Liepkalnio g. ir Minsko pl., rekonstravimas“.

Valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės keliams skirta didžiausia dalis visų lėšų - 399 mln. eurų.