Nelaukia šildymo sąskaitų

Spustelėjus šaltukui, dūmai iš kaminų rūksta vis smarkiau. Gyventojai supranta, kad ir sąskaitos už šildymą bus didžiulės, tad senjorai jų nelaukia ir namie neužsibūna – užsuka radiatorius ir keliauja į bendruomenės namus. Senjorai taip drauge taupo, nes patys išlaidų nepakeltų.

„Pusė pensijos. O kiek maistui tada lieka?“ – kalbėjo viena senjorė.

Dabar šildymo kompensacijas gauna 95 tūkst. gyventojų, o parlamentarai nusprendė jų skaičių dar padidinti. Seimo narys Algirdas Sysas sakė, kad trauktis nebuvo kur – esą kitaip Seimas sulauktų pasipiktinusių gyventojų apgulties.

„Kad nebūtų šoko terapija ir kad ne tik mamos basomis kojomis, bet ir tie, kas negalėtų susimokėti, nestovėtų prie Seimo ar Vyriausybės“, – šnekėjo A. Sysas.

Seimūnai tikino, kad lengvata labiausiai pasieks pažeidžiamiausius žmones.

„Pirmiausia palies vargingiausiai gyvenančius, kurių pajamos nėra didelės, kurie gyvena būstuose, kurių sąskaitos už šildymą yra didelės“, – sakė Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

„Pavyzdžiui, šiuo metu šeima gyvena iš minimalios algos, pavyzdžiui, du tėvai ir du vaikai. Tokia šeima galės pretenduoti į šildymo kompensacijas. Tai yra eilinė situacija, tikrai labai daug šeimų neuždirba vidutinio atlyginimo. Arba jeigu vienas asmuo augina vaikus, kad ir su vidutine alga“, – teigė Seimo narys Tomas Tomilinas.

Kompensacijomis nesinaudos

Nauja kompensacija bus teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru: malkomis, anglimis, dujomis. Tačiau kompensavimo formulė sudėtinga.

„Jeigu jų išlaidos viršija 10–15 proc., tai likusios išlaidos bus padengiamos“, – aiškino A. Sysas.

Kad ne tik mamos basomis kojomis, bet ir tie, kas negalėtų susimokėti, nestovėtų prie Seimo ar Vyriausybės.

Svarbios bus ne tik išlaidos, bet ir gyvenamasis plotas. Kompensacija už šildymą skaičiuojama, kai jis nėra didesnis už normatyvus. Pavyzdžiui, vienas asmuo, gyvenantis bute, gaus kompensaciją tada, jei gyvena iki 50 kv. bute, šeima – iki 38 kv. metrų plote, o kiekvienam paskesniam bus kompensuojama mažėjimo tvarka – po 12, 10 ir 8 kv. Jei šeima gyvena didesniame bute, už didesnio ploto šildymą turėtų susimokėti pati.

Tačiau senjorai sakė, kad daugelis kompensacijomis nepasinaudoja.

„Iš 100 proc. lengvatų senjorai gali gauti apie 15–10 proc. Tik tiek gauna“, – tikino viena pensininkė.

„Ko gero, ne visi ir žinos, kad jiems priklauso ši kompensacija, kurios mes laukėme. Ji buvo žadėta ir mes labai džiaugėmės“, – komentavo „Bočių“ Vilniaus skyriaus pirmininkė Vilija Tūrienė.

Senjorė tikino, kad valstybė, kuri turi visus duomenis apie savo gyventojus, privalo automatiškai priskirti kompensacijas tiems, kam jos priklauso.

„Jei viena ranka duoda, tai kita neatimkit“, – rėžė V. Tūrienė.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas sakė, kad bėda žino, bet sprendimų pasiūlyti negali.

„Socialinėje paramoje apskritai egzistuoja tas principas, kad dėl įvairių priežasčių nemažai žmonių, kurie turi teisę gauti socialinę paramą, nesikreipia. Tos priežastys gali būti pačios įvairiausios, gali nežinoti, kiti tingi, neturi motyvacijos kažkur eiti, kažkokius dokumentus pildyti“, – šnekėjo M. Lingė.

Gyventojai dėl kompensacijos skyrimo turi kreiptis į savo vietos savivaldybę ar seniūniją. Ar priklauso ir kokio dydžio kompensacija, galima sužinoti pasinaudojus būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle internete.