Kad žmonės atsargiau leidžia pinigus, vienas pirmųjų pajaučia maitinimo sektorius, Tačiau tai toli gražu nėra pagrindinis rūpestis.

„Nuo spalio 1 d. uždarome vieną restoraną, nes išties jau nebepakeliamos išlaidos ir sprendimus reikia priimti dabar“, – sakė restoranų tinklo „Burokėlis ir krapas“ vadovė Odeta Bložienė.

Drastiškus sprendimus priimti verčia drastiškai pasikeitusios sąskaitos už elektrą. O.Bložienės teigimu, pernai rugpjūtį vienas restoranas už elektrą mokėjo 1,5 tūkst. eurų, tai sudarė maždaug 2 proc. visų išlaidų. Šiemet vieno restorano sąskaita siekia jau 8 tūkst. – daugiau nei penktadalį visų išlaidų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Už rugpjūtį Lietuvos verslas sumokės maždaug 200–250 mln. eurų daugiau už elektrą nei prieš metus rugpjūtį“, – teigė ekonomistas Tadas Povilauskas.

„Sąskaitas reikia mokėti dabar, nes, kai nesumoki sąskaitų, labai paprasta. Sektoriuje prasideda kalbos, kad nemokėtume už elektrą ir dujas. Vadinasi, tu tiesiog jų nebeturėsi“, – svarstė O.Bložienė.

Kaip nuo aukštų energijos kainų gelbės verslą, Vyriausybė kol kas neįvardija. Konkrečias priemones ketina pristatyti spalį kartu su kitų metų biudžetu, sudarytu remiantis ekonominėmis prognozėmis. Tiesa, Lietuvos bankas savąją keičia. Anksčiau prognozuota, kad Lietuvos BVP kitąmet augs beveik 3,5 proc., dabar numatomas maždaug keturis kartus mažesnis augimas.

„Kitų metų prognozę reikšmingai pabloginome iki 0,9 proc.“, – pristatė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Finansų ministerija optimistiškesnė, tikisi, kad kitąmet ekonomika augs beveik 1,5 proc.

SEB banko ekonomistai žada 0,5 proc. augimą.

„Esant tokiai nežinomybei, skaičiai gali labai staigiai pasikeisti. Labai didelė tikimybė, kad prognozės bus prastinamos, o ne gerinamos“, – sakė T.Povilauskas.

Vis dėlto tokios gilios duobės kaip per 2008–2009 m. krizę gyventojai baimintis neturėtų.

„Prisimenu laikotarpį, kai buvo fiksuotas neigiamas BVP augimas – 2009 m. Tačiau jokiu būdu šios ekonominės situacijos negalime prilyginti finansų krizei. Esame visai kitoje situacijoje“, – akcentavo G.Šimkus.

„Ar finansų sektorius turi daug problemų? Taip nėra. Tai stiprioji dalis. Nes labiausiai gilias recesijas sukelia finansų krizė“, – pažymėjo T.Povilauskas.

Dėl šių metų Lietuvos bankas nuomonės nekeičia ir sako, kad geresnis, nei tikėtasi, pirmasis pusmetis dar leis ekonomikai augti šiek tiek daugiau nei 2 proc. Tačiau pigesnių maisto produktų ir paslaugų greitai tikėtis neverta. Anot Lietuvos banko, metinė infliacija šiemet sieks ne 15, o 18,3 proc. ir slops iki 8, o ne 4,5 proc., kaip manyta anksčiau.

Kitų metų prognozę reikšmingai pabloginome iki 0,9 proc.

Kainų augimas jau viršija atlyginimų augimą, vidutinis atlyginimų augimas šiemet turėtų siekti beveik 13 proc., kitąmet – beveik 9 proc. Toks žemas nedarbo lygis kaip dabar Lietuvoje fiksuotas tik prieš 2008 m. krizę. Tačiau situacija kitąmet gali greitai pasikeisti dėl didelių energijos kainų, jei verslai ims atleidinėti darbuotojus.

„Be jokios abejonės tai gali turėti įtakos, jei nebūtų imtasi priemonių energijos kainų šokui neutralizuoti“, – teigė G.Šimkus.

„Darbo rinka yra vėluojantis veiksnys ir tai gali pasimatyti kitų metų pirmą antrą ketvirtį“, – pažymėjo T.Povilauskas.

Jau ir anksčiau gana skeptiškai vertinęs valstybės paramą verslui, Lietuvos banko vadovas dar kartą pabrėžė, kad padėti būtina tik energijai imlioms, o ne visoms įmonėms.

Dėl prastėjančių verslo ir vartotojų nuotaikų, jau traukiasi pramonės ir mažmeninės prekybos mastas. Mažėja Lietuvos eksportas.