Atsinaujinančių degalų asociacijos „Future Fuel“ teigimu, Finansų ministerijos siūlymas leisti degalų gamintojams ir tiekėjams pirkti biodegalus, kai jie pigesni vietoje dabartinio įpareigojimo jų įmaišyti į kiekvieną kuro litrą, benzino ir dyzelino neatpigins, tačiau padarys žalos ekonomikai.
„Gresia, kad duris užvers ir šalies regionuose veikiančios biodegalų gamyklos“, – ketvirtadienį išplatintame pranešime sakė „Future Fuel“ viceprezidentas ir bioetanolio gamintojos „Kurana“ vadovas Jurgis Polujanskas.
Biodyzelino gamybos įmonės „Rapsoila“ komercijos direktorius Paulius Jakelis sako, kad pakeitus tvarką vienintelis pasirinkimas daug į veiklą investavusiai bendrovei būtų sustabdyti gamybą.
„Realiai tokio dydžio gamyklos, kaip mūsų, sustotų per kelias dienas. Nes yra padaryti metiniai biodegalų pardavimo kontraktai, kurie staiga taptų nuliniai. Atsargų talpos vaizdžiai yra tik daugiausia 3–5 dienoms. Tai reiškia, kad priėmus tokius sprendimus, gamykla stoja jau rytoj“, – BNS ketvirtadienį sakė P. Jakelis.
„Tai milžiniški, daugiamilijoniniai nuostoliai. Neįmanomas toks modelis, kad kai norime, perkam, kai norime nebeperkam, arba maišom, arba išvis nemaišom“, – kalbėjo jis.
Pasak J. Polujansko, pakeitus biodegalų įsigijimo taisykles, jų gamintojai neturėtų kur realizuoti savo produkcijos, kurios 80 proc. parduoda Lietuvoje, be to, jiems nėra galimybių kaupti atsargas.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas ketvirtadienį pristatė siūlymą keisti biodegalų įsigijimo tvarką, kad jis būtų perkamas esant mažesnei kainai. Taip siekiama mažinti degalų kainas, augančias dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose.
Pagal dabartinę tvarką į kiekvieną litrą degalų įmaišoma ir tam tikra biodegalų dalis. Tai reiškia, jog biodegalai turi būti perkami ir įmaišomi kaskart, nepriklausomai nuo jų kainos.
Anot ministro, tai pakeitus, dyzelinas galėtų atpigti 2–3 centais už litrą. Tuo metu asociacija teigia, kad į dyzeliną įmaišomi biodegalai sudaro tik 0,74 proc. galutinės kuro kainos – 1,5 cento už litrą.
„Svarstymai stabdyti biodegalų maišymą būtų esminė klaida mažinant degalų kainas, kuri vartotojams jokios realios naudos neduotų“, – pranešime sakė J. Polujanskas.
„Be to, atsisakius biodegalų, jų dalį užimtų iškastinis kuras, kurio kaina nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose pradžios šoktelėjo 78 proc., kai biodegalai rinkoje brango 7,5 proc. (...) Biodegalai šiandien veikia ne kaip kainą auginantis, o kaip ją stabilizuojantis veiksnys“, – pabrėžė jis.
Pasak „Future Fuel“, jei sustotų biodegalų gamyba, sutriktų žemės ūkio grandinė, nes šio kuro įmonės iš ūkininkų kasmet superka apie 0,5 mln. tonų grūdų ir rapsų. P. Jakelio teigimu, produkcijos netektų ir ūkininkai.
„Dėl force majeure nevykdytume kontraktų ir netiektume pašarų į gyvulininkystės ūkius. Tai reiškia, kad atšauktume kontraktus su ūkininkais. Didžiuliai skaičiai, kontraktai, yra šimtai sutarčių ir šimtai tūkstančių tonų per metus. Visa ši žiedinė ekonomika sustotų“, – sakė vienas „Rapsoilos“ vadovų.
Užuot keitus biodegalų pirkimo taisykles, „Future Fuel“ siūlo peržiūrėti akcizų politiką bei didinti žaliosios energetikos dalį transporte.
Kaip rašė BNS, Vyriausybė taip pat Europos Komisijos paprašė leidimo kuro kainas mažinti panaudojant papildomas pajamas iš surenkamo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) bei ketina parengti kainų stebėjimo įrankį.
Siekdama suvaldyti prasidėjus karui Irane staigiai šoktelėjusias degalų kainas, naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ Energetikos ministerijos nurodymu į rinką įpareigoti išleisti 80 tūkst. tonų naftos ir jos produktų atsargų.
Tikimasi, jog dalies rezervo panaudojimas pristabdys kainų augimą trumpuoju laikotarpiu.
Anot K. Vaitiekūno, ketvirtadienį pristatytos priemonės rengiamos siekiant pasiruošti galimiems iššūkiams, jei įtampa Artimuosiuose Rytuose ir žaliavų rinkose neslūgs bei kels rizikų ekonomikai bei gyventojams.
Biodegalus Lietuvoje gamina trys įmonės: „Rapsoila“ Mažeikių rajone, „Kurana“ Pasvalio rajone bei „Mestila“ Klaipėdoje.
Naujausi komentarai