Vertinti I. Hofmano ir jo šeimos interesus VTEK nusprendė trečiadienį.

„Norint įvertinti interesų konfliktų rizikas būtina žinoti, kokių privačių interesų ministras ir jo artimi asmenys turi NMA kuruojamose srityse bei kokią įtaką privatiems interesams gali daryti jo paties, kaip žemės ūkio ministro, sprendimai“, – pranešime teigė VTEK pirmininkas Gediminas Sakalauskas.

I. Hofmanas BNS teigė šį sprendimą vertinantis palankiai.

„Vertinu sprendimą palankiai. Pats prašiau premjero nušalinti mane nuo NMA visai kadencijai, o VTEK rekomenduoja vieną mėnesį susilaikyti. Bet kuriuo atveju, sprendimas Vyriausybės kabineto vadovo rankose“, – komentare BNS teigė ministras.

Praėjusią savaitę VTEK gavo kelis fizinių asmenų pranešimus dėl I. Hofmano. Be to, Vyriausybės kanceliarija kreipėsi į VTEK prašydama rekomendacijos, kaip tinkamai valdyti galimus interesų konfliktus Žemės ūkio ministerijoje. Taip pat bus tikrinama Generalinės prokuratūros pateikta informacija.

Pats ministras yra deklaravęs, kad turi ūkį, žemės ūkio veikla užsiima ir jo brolis bei mama.

„Tiesa, VTEK šiuo metu neturi detalios informacijos apie paramos dydžius ar NMA finansuojamus I. Hofmano ar jo artimųjų projektus“, – pranešime teigia VTEK.

Sausį skelbta, kad Žemės ūkio ministerijos siūlymu Vyriausybė svarstys, ar nušalinti I. Hofmaną nuo reikalų, susijusių su NMA, iš kurios pajamų gauna jis ir jam artimi asmenys. Anot ŽŪM, pats ministras pateikė premjerui pranešimą dėl  nusišalinimo siekiant išvengti galimo interesų konflikto. 

I. Hofmanas taip pat nusišalintų nuo sprendimų, susijusių su jo ūkiu ir jo mamos ir brolio vykdoma žemės ūkio veikla, bei žemės ūkio kooperatyvu „Radviliškio aruodas“, kuriame yra jo šeimos narių valdomas ūkis, taip pat viešąja įstaiga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, kurios klientas jis yra buvęs.

Šiuos sprendimus priimti būtų pavesta aplinkos ministrui Povilui Poderskiui.

I. Hofmanas BNS tuomet teigė, kad tokį sprendimą priėmė patartas teisininkų.

I. Hofmano ūkyje pernai buvo auginama 11 rūšių augalų, tarp jų – ankštiniai augalai, kmynai, kviečiai, rapsai, linai, žolių sėklos. Anksčiau buvo auginamos ir kanapių sėklos dauginimui. Ūkyje taikomos bearimės technologijos, tačiau 10–20 proc. žemės dirbama tradiciniu būdu.