Siekiant užtikrinti efektyvią bedarbių integraciją į darbo rinką, atrinktose savivaldybėse, kuriose aukštas nedarbo lygis, galėtų būti įgyvendinami bandomieji savivaldybių ir teritorinių darbo biržų bendradarbiavimo projektai, taip pat užtikrintas savivaldybių finansinis suinteresuotumas.

Iniciatyva sujungti savivaldybių ir teritorinių darbo biržų pastangas kilo todėl, kad darbo biržos veikla dažnai neatitinka savivaldybės poreikių, neužtikrinamas ilgalaikis bedarbių įdarbinimas. Taip pat pasitaiko piktnaudžiavimo atvejų, kai bedarbiai, gaunantys išmokas, dirba nelegaliai, trūksta tarpusavio bendradarbiavimo tarp savivaldybės ir teritorinės darbo biržos.

Pasiūlyta eksperimento tvarka integruoti darbo biržos ir savivaldybių teikiamas paslaugas (pvz., 2 kaimiškosioms ir 1 miesto), suteikti joms tam reikalingus finansinius įrankius. Savivaldybės norėtų turėti daugiau įrankių skatinant regiono ekonomikos augimą, sprendžiant gyventojų užimtumo klausimus. Integravus teritorinių darbo biržų ir savivaldybių funkcijas, būtų galima įvesti kur kas daugiau tvarkos, nei yra dabar, ir su mažesniais žmogiškaisiais ištekliais pasiekti kur kas geresnių rezultatų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Lietuvos darbo birža parengė ir pristatė savivaldybių ir darbo biržų bendradarbiavimo ir kompleksiškai teikiamos pagalbos modelį, aptartą su Lietuvos savivaldybių asociacija ir projekte dalyvausiančiomis savivaldybėmis. Taip pat atsakingos institucijos pateikė bedarbių perkvalifikavimo ir profesinio mokymo programų, vykdytų 2015–2017 metais, analizę ir numatomus veiksmus siekiant tobulinti bedarbių perkvalifikavimą ir profesinį mokymą, bei priemonių planą, skirtą sklandžiam ir efektyviam teritorinių darbo biržų bendradarbiavimui su savivaldybėmis, sprendžiant bedarbių integravimo į darbo rinką klausimus, užtikrinti.

„Dažnai trūksta abipusio valstybės institucijų ir savivaldos atstovų bendradarbiavimo, tačiau tai būtina, jei norime, kad darbo netekę gyventojai gautų tinkamas paslaugas. Bendradarbiaujame ne tik su savivaldybėmis, bet ir su Ūkio ministerija, jai pavaldžiomis institucijomis, darbdaviais, kad bedarbiai įgytų darbo vietai reikalingų kompetencijų ir taptų pilnaverčiais darbo rinkos dalyviais“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.

Kas trečias darbo biržoje registruotas darbo ieškantis asmuo neturi kvalifikacijos. Nuolat auga darbdavių poreikis kvalifikuotai darbo jėgai.

Savivaldybių ir darbo biržų bendradarbiavimo modelio tikslas – užtikrinti savivaldybių ir teritorinių darbo biržų bendradarbiavimą teikiant piniginę socialinę paramą, socialines paslaugas ir aktyvias darbo rinkos priemones. Galutinis modelio tikslas – sėkmingai integruoti žmones į darbo rinką, siekiant, kad ilguoju laikotarpiu paramos gavėjai turėtų nuolatinį darbą ir galėtų pasirūpinti savimi ir savo šeima savarankiškai be socialinės paramos.

Panašių principų modeliai šiuo metu veikia Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje bei Estijoje.

Modelio esmė: savivaldybė ir teritorinė darbo birža dalijasi atsakomybėmis, integruodamos į darbo rinką darbo nerandančius ar kvalifikacijos stokojančius bedarbius, taip pat ir tuos, kurie net neužsiregistruoja darbo biržoje. Jei iš asmens kortelės, kur suvedama svarbiausia informacija apie jo įgūdžius, poreikius, lūkesčius, esančios informacijos, matoma, kad užtenka tik pagal Užimtumo įstatymą taikomų aktyvios darbo rinkos paslaugų, aptarnavimo specialistas tuo pasirūpina savarankiškai.

Kitais atvejais, kai nustatoma, kad atvejis yra kompleksinis, asmeniui yra skiriamas atvejo vadybininkas. Įprastai atvejo vadybininko paslaugos turėtų būti perkamos iš NVO ar privačių įmonių, siekiant užtikrinti jo nepriklausomumą, tačiau neatsiradus pakankamo skaičiaus atvejo vadybininko paslaugos teikėjų, atvejo vadybininko funkcijas galėtų atlikti savivaldybės ar teritorinės darbo biržos darbuotojai.

Profiliavimo metu atvejo vadybininkas identifikuoja sritis, kurių specialistai reikalingi priskirtam asmeniui (pvz., švietimo, medicinos, užimtumo, socialinis darbuotojas ir kt.) ir suorganizuoja susitikimus. Asmeniui sudaromas individualus planas. Šį planą kartu kuria atvejo komanda, koordinuojama atvejo vadybininko.

Individualiame plane numatytos paslaugos finansuojamos pagal jų pobūdį (pvz., ADRP priemonės ir darbo ir rinkos paslaugos finansuojamos TDB, o socialinės paslaugos, piniginė socialinė parama bei atvejo vadybininko paslaugos – savivaldybių).

Kai atvejo komanda priima sprendimą, kad asmuo yra pasirengęs, jis gali pradėti integraciją į darbo rinką, pirmiausia, gaudamas bandomąjį darbą.

Tam, kad modelis galėtų veikti, planuojama apibrėžti veiklos procesus, pakeisti teisės aktus, įgyvendinti bandomuosius modelius keliose savivaldybėse, integruoti informacines sistemas.