Tai numato Europos Sąjungos direktyva, kurią Lietuva į savo teisę turi perkelti iki kitų metų.

Bankai turėtų fiksuoti, pavyzdžiui, netipinį piniginių srautų judėjimą ir pranešti tai pareigūnams. Tačiau didžiausia bėda, anot bankų, kaip identifikuoti aktyvių politikoje žmonių, teisėjų, karininkų šeimos narius, pagalbininkus, sugyventinius ir net vaikų sugyventinius, kaip numatyta Vyriausybės jau priimtame projekte. Bankų siūlymą, kad tokią informaciją turėtų deklaruoti patys politikai, palaiko Seimo pirmininkas.

„Bankams tektų įpareigojimas sekti politikoje dalyvaujančių asmenų ir jų aplinkos pinigines operacija, identifikuoti tuos asmenis. Mes neturėtume turbūt vykdyti policijos funkcijos, siūlytume, kad politikai deklaruotų interesus ir kad tai būtų centralizuotas valstybės registras, kur būtų galima gauti prieigą matyti, kas yra tie asmenys, o ne klausinėti kiekvieną politiką ir rinkti tą informaciją, Natūralu, kad tai yra jautrūs dalykai, kadangi yra ir giminės, artimi padėjėjai ir dalykiškai susiję asmenys. Bet reikia apibrėžti, kas tai yra „dalykiniai santykiai“, – sakė Lietuvos bankų asociacijos vadovas Statys Kropas.