Taip ji komentavo 2021 metais vykusį procesą, kai Europos Sąjunga (ES) svarstė, kokias sankcijas Baltarusijai įvesti dėl jos veiksmų į Minską nukreipiant Vilniun skridusį keleivinį lėktuvą. Ši istorija dabar nagrinėjama Seimo komisijoje.

A. Skaisgirytė sako, kad svarstant sankcijas reikėjo numatyti sankcijų žalą Lietuvos transporto sektoriui.

„Ką iš tikrųjų prezidentūra tuo metu siekė, tai išsiaiškinti potencialią žalą Lietuvai, Lietuvos ekonomikai. Tai yra sankcijos įvedamos Baltarusijai, Baltarusijos režimui. Norime, kad nuo sankcijų kentėtų Baltarusijos režimas, bet neišvengiamai jau ir tada buvo aišku – įvedant sankcijas nukentės ir Lietuvos ekonomikos kai kurie sektoriai, konkrečiai – transporto sektorius, nes baltarusiškos trąšos buvo vežamos, didžiausia dalis, per Lietuvos teritoriją“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais.

Pasak jos, nuo sankcijų nukentėjo valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ bei Klaipėdos uostas, o Prezidentūra rūpinosi, kaip sumažinti žalą šioms valstybinėms įmonėms.

„Yra „Lietuvos geležinkeliai“, Klaipėdos uostas – dvi didžiulės valstybės įmonės, kurios savo dividendus moka į Lietuvos biudžetą, jos nukentės ir, aišku, jos nukentėjo vėliau, įvedus sankcijas. Tai reikėjo vis dėlto žinoti apie tai, bus šita žala padaryta ir atitinkamai, jeigu apsispręs vis dėlto tas sankcijas įvesti, tai reikėjo galvoti apie tai, kaip tą žalą minimalizuoti, rūpestis toks buvo iš mūsų pusės“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

Norime, kad nuo sankcijų kentėtų Baltarusijos režimas, bet neišvengiamai jau ir tada buvo aišku – įvedant sankcijas nukentės ir Lietuvos ekonomikos kai kurie sektoriai (...)

 

Patarėja sakė, kad prezidentas Gitanas Nausėda nuosekliai pasisakė už sektorines sankcijas Baltarusijai.

„Trąšas out, AAE in“

Seimo komisija aiškinasi Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus informaciją dėl departamento vadovo veiksmų tikrinant tuomet į prezidentus kandidatavusio G. Nausėdos aplinką. Be kitų klausimų, nagrinėjama, kokią įtaką G. Nausėdai arba jo rinkimų štabui, patarėjams darė Baltarusijos trąšų verslu besiverčiantys asmenys.

Žiniasklaida jau anksčiau skelbė, kad 2021 metais derinant pozicijas dėl sankcijų Baltarusijai Prezidentūra buvo prieš sankcijas trąšoms.

Apie tai Seimo komisijai kalbėjo ir užsienio reikalų viceministras konservatorius Jonas Survila, liudijęs vasario pradžioje.

„Vienintelė institucija, kuri abejojo baltarusiškų sankcijų trąšoms įvedimo tikslingumu, buvo prezidento patarėjų asmenyje Prezidentūra“, – komisijai liudijo J. Survila.

Viceministras taip pat citavo ištraukas iš prezidento patarėjų susirašinėjimo su Užsienio reikalų ministerijos diplomatais, kuriuos dar 2021 metais buvo paskelbęs naujienų portalas „Delfi“.

„Labai bloga situacija su Astravo sankcijom, nes su procedūrom pavėluota, paramai teikti ceitnotas. Užtat su trąšomis gausim pirmiausia nuostolius savo verslui, o rusai perims baltarusių įmonę. Pamėginkime apginti LT interesus!“, – viename iš 2021 metų birželio mėnesiu datuojamų laiškų cituojama A. Skaisgirytė.

„Nesiekiame visų sankcijų sektorinių užblokuoti, tik norime trąšas out, AAE (Astravo atominę elektrinę – BNS) in“, –  kitą prezidento patarėją Skirmantę Straigienę citavo J. Survila.

Prezidentūra komentuodama situaciją tuomet teigė, jog vidinio darbinio susirašinėjimo nuotrupos neatspindi galutinės bendros, su Vyriausybe suderintos pozicijos.

Galop sankcijas baltarusiškoms trąšoms įvedė tiek ES, tiek Jungtinės Valstijos, jų tranzitas per Lietuvą sustojo.