Anot jos, tokį patikinimą Lietuvoje veikiančios įmonės davė prieš Gitano Nausėdos ketvirtadienio vizitą į Vokietiją.

„Žinoma, kad prezidentas kalbės su Vokietijos lyderiais ir apie tai. Gerai, kad prieš vizitą gavome patikinimą iš Vokietijos kompanijų, kurios yra įsikūrusios Lietuvoje, kad jos neketina trauktis“, – LRT ketvirtadienį sakė A. Skaisgirytė.

Ji tvirtino, kad Kinija „yra įvedusi nepaskelbtas sankcijas Lietuvai“, o vienas jų aspektų yra „grasinimas tarptautinėms kompanijoms, kad Lietuvai nepakeitus pozicijų dėl Taivano, „jos negalės toliau dirbti su Kinija“.

Nepaisant to, A. Skaisgirytė tikino, kad Lietuva norėtų normalizuoti diplomatinius santykius su šia didžiausia pasaulyje pagal gyventojų skaičių valstybe.

„Lietuvos pozicija yra ta, kad su Kinija mes iš principo pyktis nenorime ir norėtumėme, kad tie santykiai grįžtų į diplomatinių santykių vagą, kad ekonomiškai mes kiek galima daugiau bendradarbiautumėme. Tai šia prasme, turbūt, ir Lietuva, ir Vokietija mąsto labai panašiai. Bet realybė yra tokia, kokia yra“, – teigė prezidento patarėja.

Su Kinija mes iš principo pyktis nenorime ir norėtumėme, kad tie santykiai grįžtų į diplomatinių santykių vagą.

„Manome, kad tam prireiks laiko. Žinoma“, – pridūrė ji, paklausta, ar prezidentas tiki santykių normalizavimo galimybe.

Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą. Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.

Kinija rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, ji išbraukė Lietuvą iš muitinės sistemų, todėl lietuviški kroviniai negali patekti į šalį.

Taip pat skelbiama, jog Kinija spaudžia užsienio įmones gamyboje nebenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų.