Vyriausybė pirmadienį pritarė, kad naujo skalūnų žvalgybos konkurso laimėtojas būtų vertinamas ne tik pagal įmokos dydį, bet ir pagal planuojamas investicijas. Be to, pakeista įmokos mokėjimo tvarka - ją laimėtojas galės sumokėti, jau pasirašęs sutartį, o ne iškart, paskelbus jį laimėtoju.

Vyriausybė pranešė, kad pakartotinį konkursą ketinama skelbti Šilutės-Tauragės plote ir naują – Kaltinėnų plote Šilalės rajone.

Anot premjero, nuostatose numatyta, kad konkurse dalyvauti galės būti tiek užsienio, tiek Lietuvos bendrovės.

„Yra numatyta, kad gali dalyvauti ir vietinės, ir užsienio kompanijos, yra supaprastintos galimybės ateiti kompanijoms, kurios turi licencijas žvalgybos ir gavybos darbams, ir jos galės dalyvauti mūsų skelbiamuose konkursuose“, - pirmadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė Algirdas Butkevičius.

Aplinkos ministerijos parengtame konkurso taisyklių projekte nurodoma, kad laimėtojas bus nustatytas pagal du kriterijus: pasiūlytos įmokos ir planuojamų investicijų dydį. Ankstesniame konkurse buvo vertinamas tik įmokos dydis.

„Anksčiau buvo vertinama tik pagal įmokos dydį, dabar ir investicijų dydis, kuris sudarys 0,4 konkursinio balo. Tai garantuos, kad bus atliekami realūs tyrimai ir duos pridėtinės vertės“, - BNS sakė Geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas.

Projekte taip pat nurodyta, kad laimėtojo pasiūlyta garantinė konkurso įmoka turės būti sumokėta per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo. Anksčiau ji turėjo būti sumokėta per 30 dienų nuo įmonės paskelbimo laimėtoja.

„Kadangi anksčiau tai kėlė daug nerimo investuotojams, buvo ši nuostata pakeista. Dabar sumokėti reikės, kai bus pasirašyta sutartis, tai laimėtojui yra garantija, kad jau turės Vyriausybės pritarimą ir bus sutvarkyti teisiniai niuansai, prieš sumokant įmoką“, - aiškino Geologijos tarnybos vadovas.

Vyriausybės pranešime nurodoma, kad taip pat patikslinti reikalavimai banko garantijai, kad konkursinio pasiūlymo nustatyti įsipareigojimai bus vykdomi tinkamai.

Taip pat numatoma, kad paskelbus konkursą, dalyviai turės pateikti pasiūlymus per 120 dienų bei nurodyti tikslią skalūnų gavybos metodiką.

Pasak J.Satkūno, idealiu atveju laimėtojas paaiškės, praėjus 180 dienų nuo konkurso paskelbimo, nes dar 60 dienų turėtų trukti dalyvių pasiūlymų vertinimai.

Lietuvos valdžiai pakeitus mokesčių, teisinę ir reguliavimo aplinką, pernai metų spalį JAV energetikos įmonė „Chevron“ pasitraukė iš skalūnų dujų gavybos konkurso. Viena priežasčių, dėl kurių pasitraukė „Chevron“, buvo ir neaiškus garantinės įmokos reglamentavimas - reikalauta, kad šią įmoką „Chevron“ sumokėtų per 30 dienų po to, kai laimėtoją paskelbia konkurso komisija, o ne tada, kai laimėtoją patvirtina Vyriausybė arba pasirašoma sutartis.

Dėl to „Chevron“ buvo paprašiusi atidėti oficialų nugalėtojo skelbimą. Minimali garantinė įmoka tada siekė 1,2 mln. litų, o „Chevron“ pasiūlė sumokėti apie 150 mln. litų.
Naujas konkursas turėtų būti skelbiamas iš karto, kai tik Vyriausybė ir Seimas priims įstatymo pataisas. Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas mano, kad jis gali būti paskelbtas pavasarį, nes iki tol nauji mokesčiai turi būti patvirtinti Seime, o tai gali užtrukti.

Skelbiant pirmąjį skalūnų žvalgybos ir gavybos konkursą spėta, kad Lietuvoje gali būti 100-200 mlrd. kubų skalūnų dujų. Tačiau pernai liepą tuometinis Geologijos tarnybos vadovas Juozas Mockevičius pareiškė, kad Lietuvoje šių dujų nėra, nes angliavandeniliai paprastai randami maždaug 2 kilometrų gylyje, kur per mažas slėgis susidaryti dujoms.

Pasak jo, galima tikėtis šalyje rasti tik skalūnų naftos. Geologijos tarnybos ekspertai prognozavo, kad jos Lietuvoje būtų galima išgauti apie 42 mln. tonų.